2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Paroda „Judas buvo bloga moteris“ Vilniaus rotušėje: tapyba, perkusija ir elektroninė muzika lapkričio 4 d.

Paroda „Judas buvo bloga moteris“ Vilniaus rotušėje: tapyba, perkusija ir elektroninė muzika lapkričio 4 d.
Asociatyvi nuotrauka „Paroda „Judas buvo bloga moteris“ Vilniaus rotušėje: tapyba, perkusija ir elektroninė muzika lapkričio 4 d.“ (Steve A Johnson / Pexels)

2026 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rotušėje kompozitorius ir tapytojas Antanas Jasenka pristatys tapybos parodą „Judas buvo bloga moteris“ ir koncertinį kūrinį „Šviesos stiprinimas stimuliuojant spinduliavimo emisiją“. Viename meniniame projekte susitiks tapyba, perkusija ir elektroninė muzika, kviesdamos naujai pažvelgti į kaltės, išdavystės, tapatybės ir galios temas.

„Judas buvo bloga moteris“ – kitoks žvilgsnis į išdavystės mitą

Parodoje Antanas Jasenka permąsto Judo, vieno ryškiausių išdavystės simbolių, įvaizdį. Čia Judas nėra vien religinis ar istorinis personažas, jis tampa kultūriniu archetipu, kuriam priskiriama kaltė, atsakomybė ir moralinis nuosprendis. Archetipas – pasikartojantis, kultūroje įsišaknijęs vaizdinys ar personažas, kurį skirtingos epochos supranta panašiai.

Pakeitus Judo lytį, keičiasi ir įprastas pasakojimas. „Bloga moteris“ šioje parodoje nėra moralinis vertinimas – tai visuomenės sukurtas įvaizdis, atspindintis požiūrį į moterį, kuri atsisako paklusti jai primestam vaidmeniui ir renkasi veikti savarankiškai.

Menininkas kelia klausimą, kiek mūsų moralinius vertinimus lemia pats veiksmas, o kiek tai, kas jį atlieka ir kaip apie jį pasakojama.

Tapyboje šios temos atsiskleidžia per fragmentiškus vaizdus, deformacijas ir vizualinę įtampą. Paroda nesiekia pateikti vieno teisingo atsakymo, ji kviečia suabejoti nusistovėjusiais mitais ir permąstyti kaltės bei išdavystės sampratas.

Koncerte – perkusijos ir elektronikos dialogas

Parodą papildys Antano Jasenkos koncertinis kūrinys „Šviesos stiprinimas stimuliuojant spinduliavimo emisiją“, skirtas perkusijai ir elektronikai.

Kūrinį atliks perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, o elektroninės muzikos partiją – pats kūrinio autorius Antanas Jasenka.

Muzikinėje kompozicijoje tyrinėjamas garso virsmas: perkusijos sukurtas impulsas elektroninėmis priemonėmis stiprinamas, keičiamas ir grąžinamas į akustinę erdvę nauju pavidalu. Taip atsiskleidžia garso, energijos ir rezonanso santykis. Elektroninė muzika, kai garsas apdorojamas gyvai, leidžia girdėti, kaip tas pats perkusijos smūgis skambesio požiūriu keičiasi realiu laiku.

Tapyba ir muzika šiame projekte veikia kaip dvi vienos idėjos išraiškos. Vaizde transformuojamas kultūrinis pasakojimas, o muzikoje – garsas. Abu kūriniai kelia klausimą, kaip kartojamas ir stiprinamas įvykis ar jo interpretacija ilgainiui įgyja naują reikšmę.

Apie Antaną Jasenką

Antanas Jasenka – kompozitorius ir tapytojas, savo kūryboje jungiantis muziką ir vizualųjį meną. Jis kuria muziką teatrui, kinui, šiuolaikiniam šokiui, operai, baletui, taip pat kamerinius, simfoninius ir elektroninės muzikos kūrinius.

Jo muzika skambėjo Europos, Amerikos ir Azijos festivaliuose bei scenose. Kompozitorius bendradarbiavo su režisieriais Eimuntu Nekrošiumi, Oskaru Koršunovu, choreografais Gajumi Žmavcu, Vangeliu Legakiu, Birute Letukaite ir kitais kūrėjais.

Greta muzikinės veiklos A. Jasenka aktyviai tapo. Menininkas yra surengęs apie 15 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo tapybai būdingas konceptualumas, ekspresija ir egzistencinių temų nagrinėjimas.

Renginio informacija

Data: 2026 m. lapkričio 4 d. (trečiadienis)

Vieta: Vilniaus rotušė

Vilniaus rotušė yra Rotušės aikštėje, Senamiestyje, todėl patogiausia ateiti pėsčiomis. Daugiau apie miesto kultūros erdves ir renginius skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.

18.00 val.: Tapybos parodos „Judas buvo bloga moteris“ atidarymas

19.00 val.: Koncertas „Šviesos stiprinimas stimuliuojant spinduliavimo emisiją“

Atlikėjai: Arkadijus Gotesmanas – perkusija; Antanas Jasenka – elektronika, kūrinio autorius

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.