2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Paroda „Ar tai tikra?“ MO muziejuje: ZKM medijų meno kūriniai ir roboto Edwardo Warchockio vizitas

Paroda „Ar tai tikra?“ MO muziejuje: ZKM medijų meno kūriniai ir roboto Edwardo Warchockio vizitas
Asociatyvi nuotrauka „Paroda „Ar tai tikra?“ MO muziejuje: ZKM medijų meno kūriniai ir roboto Edwardo Warchockio vizitas“ (Han Zibar / Pexels)

Spalio 10 dieną MO muziejuje atidaroma nauja tarptautinė paroda „Ar tai tikra? Menas, technologijos ir mes“ (kuratoriai – Marius Armonas, Jurij Dobriakov, Eglė Rindzevičiūtė ir Philipp Ziegler). Paroda rengiama drauge su viena didžiausių Europos medijų meno institucijų – ZKM | Karlsrūhės meno ir medijų centru. Tarp eksponuojamų darbų – medijų meno istorijai ypač reikšmingi kūriniai iš šio centro kolekcijos, pasaulinio garso vardai bei Lietuvos menininkų kūryba. Paroda kels technologijų persmelktoje tikrovėje vis aktualėjančius klausimus: kaip jaustis tikriems ir ką reiškia būti gyviems?

Medijų menas – kūryba, kurioje naudojamos vaizdo, garso, interaktyvios ir skaitmeninės technologijos. Tokiuose darbuose žiūrovas neretai tampa kūrinio dalyviu, todėl juos patogiau patirti gyvai nei apžvelgti nuotraukose.

Centre – ne technologijos, o žmogus

Paroda „Ar tai tikra?“ – jau antras MO muziejaus ir ZKM bendradarbiavimas: praėjusiais metais Vilniuje abi institucijos pristatė pirmąją Lietuvoje videožaidimų parodą. MO vadovė Milda Ivanauskienė sako, kad nuo pat pradžių vystant naujos didžiosios parodos idėją kartu su ZKM komanda buvo aišku – tai neturi būti dar viena paroda apie technologijas. ZKM – Vokietijoje veikiantis centras, kuriame derinami parodų, tyrimų ir meno kolekcijos darbai; daugiau apie jį galima rasti centro svetainėje.

„Pasirodė kur kas svarbiau ir aktualiau patyrinėti, ką technologijos pasako apie mus pačius. Šiandien jos tapo beveik nematomu mūsų kasdienybės sluoksniu, keisdamos ne tik tai, kaip dirbame, bendraujame ar kuriame, bet ir tai, kaip patiriame tikrovę. Todėl ši paroda pirmiausia yra apie žmogų“, – pasakoja M. Ivanauskienė.

Meno kūrinius, daugiausiai sukurtus laikotarpiu nuo 1990–ųjų iki šių dienų, į pokalbį apie technologijų teikiamas galimybes bei keliamą nerimą sujungė įvairialypė parodos komanda. Joje – MO muziejaus kuratorius Dr. Marius Armonas, kuratorius, kritikas, Vilniaus dailės akademijos docentas dr. Jurijus Dobriakovas, mokslo ir technologijų, kultūros bei politikos sociologijos tyrėja dr. Eglė Rindzevičiūtė bei ZKM pagrindinis kuratorius Philipp Ziegler.

Meno istorijoje pėdsaką palikę kūriniai

Kaip pastebi parodos kuratoriai, šiandien lengva pasiduoti vienam iš dviejų kraštutinumų: arba technologiškai formuojamą pasaulį matyti kaip neišsenkančių galimybių šaltinį, arba priešingai – kaip distopiją, kurioje technologinės naujovės tik dar labiau sustiprina jau egzistuojančią nelygybę ir galios skirtumus.

„Ar tai tikra?“ ieško vidurio kelio – čia sutelpa ir kritinis požiūris į technologijas, ir įžvalgos apie kasdieniškus, kartais net žaismingus būdus, kuriais jos formuoja mūsų tikrovę. Parodos kūriniai – nuo ankstyvųjų reakcijų į kompiuterių ir interneto atsiradimą iki šiandienos dirbtinio intelekto tyrinėjimų – mezga dialogą laike. Jie pasakoja apie tai, kaip skaitmeninės technologijos vis labiau tarpininkauja tarp mūsų ir pasaulio, o galiausiai – įsiterpia ir į mūsų santykį su savimi.

„Ar tai tikra?“ lankytojai MO didžiojoje salėje sutiks legendinius ir medijų meno lauke didelę įtaką padariusius menininkus bei jų kūrinius, kurie Lietuvoje rodomi pirmą kartą: Nam June Paik, Christa Sommerer, Laurent Mignonneau, Lynn Hershman Leeson ir kitus. Nam June Paik plačiai laikomas vienu iš vaizdo meno pradininkų, televizorius ir vaizdo technologijas pavertusiu meno medžiaga.

Parodos atidaryme – ypatingas svečias

Spalio 10 d. nuo 11 val. iki vėlyvo vakaro MO muziejuje vyks parodos atidarymo MOratonas, dedikuotas žmogaus ir technologijų santykiui. Lankytojai turės galimybę sudalyvauti susitikimuose su menininkais, kuratorių vedamose ekskursijose, pokalbiuose apie saugumą technologijų amžiuje bei skaitmeninį nuovargį. Senųjų civilizacijų ritualus ir šių dienų įrenginius gamtos pažinimui savo performanse sujungs parodos menininkas iš Meksikos Juan Duarte Regino, o vakarą vainikuos grupės DARGANA koncertas bei Vitalijaus Vaiper DJ setas.

Atidarymo dienos netikėtumas ir laukiamiausias įvykis – lenkų interneto sensacijos, roboto-influencerio Edward Warchocki apsilankymas MO muziejuje. Savo kūrėjų sukonstruotas su specifiniu humoro jausmu ir nemenka saviironijos doze, dažniausiai lenkiškai su publika bendraujantis robotas žaismingai įkūnija technooptimizmo paradoksus, o socialiniuose tinkluose renka milijonus peržiūrų.

Žadama, kad Edwardas su MO lankytojais bendraus trimis kalbomis, neprarasdamas vizitine kortele tapusio lenkiško humoro, o jo žaismingas, nejaukus ir kartais net absurdiškas santykis su aplinka kontrastuos su savotiška kliše tapusiu humanoido pavidalu.

Daugiau apie parodos atidarymo programą: https://mo.lt/ivykiai/moratonas/

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.