2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

„ArtVilnius’26“ LITEXPO mugę aplankė beveik 23 tūkst. žmonių: žiūrovų favoritai – „Artifex“ galerija ir Jolita ONline

„ArtVilnius’26“ LITEXPO mugę aplankė beveik 23 tūkst. žmonių: žiūrovų favoritai – „Artifex“ galerija ir Jolita ONline
Asociatyvi nuotrauka „„ArtVilnius’26“ LITEXPO mugę aplankė beveik 23 tūkst. žmonių: žiūrovų favoritai – „Artifex“ galerija ir Jolita ONline“ (stux / Pixabay)

Sekmadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO baigėsi tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’26“. 17-oji mugė menininkams, galerijoms, meno vertintojams, kolekcininkams ir lankytojams surengė meno šventę su specialiais parodymais, performansais, ekskursijomis, pokalbiais ir diskusijomis. Tarptautinė komisija jau penktadienį išrinko geriausią mugės menininką, geriausią jaunąjį menininką, geriausią skulptūrą ir 7 geriausias galerijas. Visą savaitgalį į mugę plūdę žiūrovai taip pat turėjo galimybę balsuoti už jiems labiausiai patikusius.

Sekmadienio pavakarę paskelbta „ArtVilnius’26“ žiūrovų rinktinė galerija ir rinktinis menininkas.

17-ojoje meno mugėje dalyvavo daugiau nei 70 šiuolaikinio meno galerijų ir institucijų, 300 menininkų iš 20 pasaulio šalių. Per keturias dienas mugę aplankė beveik 23 tūkstančiai lankytojų.

Šiuolaikinio meno mugėje galerijos pristato savo atstovaujamų menininkų kūrinius, o lankytojai gali ne tik apžiūrėti ekspozicijas, bet ir tiesiogiai iš galerijų įsigyti kūrinių.

ArtVilnius“ vadovė ir įkūrėja Diana Stomienė teigia, kad žiūrovui vizualusis menas palieka daug erdvės – jo patirčiai, vaizduotei, klausimams. „Vizualusis menas mums leidžia pamatyti ir kitus, ir savąjį pasaulį. Geras kūrinys gali sustabdyti, kelti klausimą, suabejoti tuo, ką laikėme savaime suprantamu. Kartais jis pasako tai, kam patys nerandame žodžių“, – sako mugės įkūrėja.

„ArtVilnius’26“ – ne tik menas, kūryba, galerijos, muziejai ir kolekcijos. Mugės lankytojams keturias dienas siūlyta paskaitų, diskusijų, ekskursijų su menotyrininkais, edukacijų ir kūrybinių dirbtuvių programa.

Sekmadienio pavakarę piniginėmis premijomis ir diplomais apdovanoti žiūrovų išrinkti laureatai. „ArtVilnius’26“ rinktine žiūrovų galerija pripažinta Vilniaus dailės akademijos galerija „Artifex“, kuri mugėje pristatė menininką Liudviką Kesminą. Galerijai prekės ženklo vadovas Vytenis Čimielius įteikė specialią 2 000 eurų „Volfas Engelman“ premiją. Vilniaus dailės akademija – valstybinė aukštoji meno mokykla, kurioje mokosi būsimi dailininkai, dizaineriai ir meno tyrėjai.

„Mūsų ekspozicija žiūrovams, turbūt, pasirodė kitokia, išskirtinė. Medžiagos, kurias naudojo menininkas, – netradicinės, nedažnai mugėse pasitaikančios. Šiek tiek rizikavome – tokie kūriniai tinka ne kiekvienam interjerui ir ne kiekvieno skoniui, tačiau ekspozicija išėjo žaisminga. Joje lankytojai atrado daug nostalgijos ženklų, populiariosios kultūros ikonų, pavyzdžiui, japonų Hatsune Miku skulptūrėlė ar kūrinyje atsiradusi Lana Del Rey. Atpažįstami vaizdiniai kelia emocijas, nostalgiją…“ – atsiėmusi apdovanojimą kalbėjo „Artifex“ galerijos vadovė Justina Gražytė.

Ji pridūrė, kad dalyvauti mugėje svarbu ne tik dėl pardavimo: „Norime pasirodyti, būti pamatyti. Žmonės, iki šiol nežinoję apie mūsų galeriją, ją atranda, pradeda sekti. Be to, smagu pristatyti Vilniaus dailės akademijos bendruomenę ir menininką, kuris yra jaunosios kartos skulptorius, labai nuoširdus žmogus. Kovą galerijoje vykusi L. Kesmino paroda sulaukė daug dėmesio, jo kūryba mums pasirodė kitokia, įdomi, nauja, šviežia. Nors menininkas jaunas, apie laiką ir laikinumą jis kalba giliai.“

„ArtVilnius’26“ žiūrovų rinktinio menininko vardas ir 2 000 eurų „Volfas Engelman“ premija įteikta populiariausiai mugės menininkei – Jolita ONline (Puleikytė). Jos kūrinius pristatė Panevėžio miesto dailės galerija.

Atsiimdama premiją menininkė dėkojo mugės rengėjams, Panevėžio miesto galerijai ir savo mokytojams. „Šis įvertinimas man ypač svarbus, – sakė J. ONline (Puleikytė). – Į mūsų stendą žmones atviliodavo spalvos, jie kalbėdavo, kad jame jaučiama gyvybė. Ką tik kalbėjau su žmogumi, kuris sakė, kad mano kūryba jam atrodė nuoširdi. Kuriu, kad žmogus būtų laimingesnis, noriu suteikti jam džiaugsmo.“

Įvairius kūrybos etapus perėjusi menininkė sako pastaraisiais metais įsimylėjusi stiklą. „Iš stiklo kuriu maždaug pusantrų metų ir jau spėjau įgyti priklausomybę“, – šypsosi ji ir priduria, kad jai pasisekė sutikti gerus mokytojus.

„ArtVilnius’26“ vyko spalio 3–5 dienomis. Mugę organizavo viešoji įstaiga „ArtVilnius“, renginio vadovė – D. Stomienė, meno vadovė – S. Baliuckaitė Arlauskienė. Mugę finansavo Lietuvos kultūros taryba, renginio globėja – Vilniaus miesto savivaldybė, mecenatas – advokatų kontora COBALT, generalinis partneris – „EIKA Group“. LITEXPO – Vilniuje veikiantis parodų ir kongresų centras, kuriame rengiamos įvairios tarptautinės parodos ir mugės. Lietuvos kultūros taryba skirsto valstybės lėšas kultūros ir meno projektams.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.