Nuo dirbtinio intelekto (DI) sporto komentatoriaus iki išmaniojo šalmo, padedančio ugniagesiams orientuotis dūmų pilnoje aplinkoje – tokius sprendimus vos per 50 valandų sukūrė Vilniuje vykusio „Unfair Weekend 2026“ dalyviai. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete surengtas didžiausias Baltijos šalyse „vibecoding“ hakatonas subūrė daugiau nei du šimtus dalyvių iš Lietuvos ir užsienio, kurie iš viso pristatė 82 technologinius produktus. Tarp renginio nugalėtojų – ir vos 12 metų Benediktas Miežlaiškis, kartu su dviem patyrusiais programuotojais pelnęs pirmąją vietą ir 4 tūkst. eurų prizą.
Vilniuje vykęs „Unfair Weekend 2026“ subūrė studentus, moksleivius, programuotojus, startuolių įkūrėjus ir technologijų specialistus iš Lietuvos bei užsienio. Dalyviai dirbo komandose, konsultavosi su mentoriais ir naudodami dirbtinio intelekto (DI) įrankius kūrė sprendimus įvairioms problemoms.
Hakatono metu pristatyti ne tik idėjų prototipai, bet ir veikiantys produktai, galintys savarankiškai atlikti telefono skambučius, vykdyti finansines operacijas, analizuoti vaizdą ar padėti gelbėjimo tarnyboms.
„Unfair Weekend“ dalyviai taikė „vibecoding“ principą – programinės įrangos kūrimo būdą, kai žmogus įprasta kalba apibūdina norimą rezultatą, o DI padeda parašyti ir tobulinti programinį kodą. Taip net ir mažiau programavimo patirties turintys žmonės gali greičiau įgyvendinti savo idėjas, o daugiau dėmesio skirti paties produkto kūrimui ir jo pritaikymui. Terminas „vibecoding“ kilo iš anglų kalbos; tokiu būdu sukurtą kodą vis tiek verta peržiūrėti ir išbandyti, nes dirbtinio intelekto parašytas kodas gali turėti klaidų ar saugumo spragų.
„Šiemet norėjome garsiai pasakyti tai, ką mato visi: programuoti tapo daug lengviau. Visiškai automatizuota tai dar nėra, DI produkto už tave nesukuria, bet laimima jau ne kode. Todėl visą renginį sukome aplink vieną klausimą: koks yra tavo pranašumas, kurio neturi kiti“, – sako hakatono „Unfair Weekend“ organizatorė Vaida Bitvinskė.
Dvylikametis įveikė patyrusius technologijų kūrėjus
Ryškiausia renginio istorija tapo 12-mečio Benedikto Miežlaiškio pergalė. Į hakatoną savarankiškai užsiregistravęs moksleivis iš Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos jau turėjo patirties kurdamas robotų autonominio valdymo programinę įrangą. Renginio metu jis susibūrė į komandą su dviem programinės įrangos inžinieriais – Ernestu Zimusu ir Vladimiru Malyškinu. Jų sukurtas „Courtsight“ pelnė pirmąją vietą ir 4 tūkst. eurų piniginį prizą.
„Courtsight“ – tai dirbtiniu intelektu paremtas sporto komentavimo sprendimas, galintis automatiškai komentuoti rungtynes įvairiomis kalbomis. Sistema analizuoja vaizdo įrašą, atpažįsta žaidėjus bei kamuolio judėjimą ir generuoja komentatorių dialogą realiuoju laiku. Tokios sistemos paprastai veikia taip: kompiuterinės regos algoritmai atpažįsta objektus ir judėjimą vaizde, o kalbos modelis iš šių duomenų sukuria tekstą, kuris sintezuojamas į balsą.
Sprendimas gali būti pritaikomas krepšinio, futbolo ir kitų sporto šakų rungtynėms, kurios dėl ribotų išteklių paprastai neturi profesionalių komentatorių. Komanda planuoja jį išbandyti realiomis sąlygomis bendradarbiaudama su Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubu.
Nuo savarankiškai atsiskaitančių DI agentų iki ugniagesių saugumo
Antroji vieta ir 2 tūkst. eurų prizas atiteko Tomo Indriūno ir Jono Tamavičiaus komandai, sukūrusiai „sourcy.live“ – platformą, leidžiančią skirtingų įmonių dirbtinio intelekto agentams savarankiškai bendradarbiauti, derėtis dėl paslaugų kainų ir atlikti mokėjimus.
Skirtingai nei daugelis eksperimentinių DI sprendimų, ši sistema buvo išbandyta naudojant realias finansines operacijas. Iki hakatono pabaigos DI agentai atliko devynis mokamus paslaugų pirkimus, o integruoti išlaidų kontrolės mechanizmai užtikrino, kad jie neviršytų nustatytų finansinių ribų.
Trečiąją vietą ir 1 tūkst. eurų prizą pelnė Justo Špakausko ir Tomašo Bojaroito sukurtas „BlackGrid“ – technologinis sprendimas, skirtas ugniagesių saugumui. Komanda sukūrė šalmą su LiDAR jutikliu ir papildytosios realybės akiniais, kurie leidžia ugniagesiui matyti patalpos sienų kontūrus net ir esant itin prastam matomumui dėl dūmų. Tuo metu už pastato ribų esantis gelbėjimo operacijos vadovas gali stebėti patalpos žemėlapį ir ugniagesio judėjimą. Šis projektas išsiskyrė tuo, kad komanda per itin trumpą laiką turėjo suderinti ne tik programinę įrangą, bet ir fizinius įrenginius. LiDAR yra jutiklis, kuris siunčia lazerio impulsus ir pagal jų atspindžius išmatuoja atstumus bei sudaro aplinkos erdvinį žemėlapį, todėl jis veikia ir ten, kur kamera dūmuose nieko nebmato.
Tarp kitų hakatone pristatytų sprendimų – dirbtinio intelekto asistentas „Dialess“, galintis vartotojo vardu skambinti ir bendrauti 29 kalbomis, bei „Lookie“, leidžiantis kompiuterio naudotojui gauti DI pagalbą atsižvelgiant į tai, į kurią ekrano vietą jis žiūri.
DI agentas – programa, kuri ne tik atsako į klausimus, bet ir pati atlieka veiksmus: ieško informacijos, skambina ar atlieka mokėjimus. Todėl tokioms programoms paprastai nustatomos išlaidų ribos ir žmogaus kontrolė.
Iš viso finaliniame renginio etape varžėsi 15 komandų. Dešimt jų atrinko vertintojai, o dar penkios į finalą pateko publikos balsavimu, kuriame dalyvavo 5,5 tūkst. žmonių.
Vilniuje susitiko studentai, startuolių kūrėjai ir tarptautinių technologijų bendrovių specialistai
„Unfair Weekend 2026“ subūrė skirtingų Lietuvos ir užsienio universitetų studentus bei technologijų specialistus. Iš 250 atrinktų dalyvių 91 buvo iš ISM, o likusieji – iš kitų aukštųjų mokyklų ar profesinių sričių. Tarp jų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“), Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai.
Apie 14 proc. dalyvių atvyko iš užsienio – Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos ir kitų šalių. Hakatone taip pat dalyvavo Miunsterio, Talino technologijos ir Lisabonos NOVA universitetų studentai.
Hakatone dalyvavo ir „Vinted“, „Wix“, „Uber“, „Danske Bank“, SEB, „Swedbank“ bei „Luminor“ dirbantys technologijų specialistai, taip pat savo startuolius kuriantys verslininkai. Kartu su jais komandas būrė studentai ir moksleiviai, todėl prie bendrų projektų dirbo skirtingos patirties dalyviai.
Technologijų kūrimas nesibaigia paskelbus nugalėtojus
Hakatono organizatorius ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas siekė, kad renginio metu sukurtos idėjos turėtų galimybę augti ir jam pasibaigus.
Be 7 tūkst. eurų pagrindinių piniginių prizų, komandos pelnė ir renginio partnerių įsteigtus apdovanojimus. Pavyzdžiui, išmanųjį nuotraukų tvarkymo sprendimą sukūrusi „Sift“ komanda gavo galimybę be papildomos atrankos prisijungti prie ISM „Founders Hub“ bendruomenės. Kiti dalyviai galėjo pristatyti savo produktus patyrusiems startuolių kūrėjams ir aptarti jų plėtros perspektyvas.
Kai kurioms komandoms hakatonas tapo tik pirmuoju produkto kūrimo etapu – toliau laukia sprendimų bandymai realiomis sąlygomis ir potencialių partnerių paieška.



