15 milijonų kūdikių per metus. Kas dešimtas pasaulyje. Apie 1500 Lietuvoje. Tiek vaikų kasmet gimsta anksčiau laiko. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje per pastaruosius penkerius metus tokių gimimų buvo 288.
Neišnešiotumas nėra reta išimtis – tai realybė, su kuria susiduria tūkstančiai šeimų. Neišnešiotiems kūdikiams pirmosios gyvenimo dienos dažnai prabėga ne namuose, o ligoninėje, inkubatoriuje. Jų būklę medikai stebi visą parą, o kartais net menkiausi pokyčiai tampa svarbūs.
Lapkričio 17-ąją, minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną, dėmesys skiriamas anksčiau laiko gimusiems kūdikiams, jų šeimoms ir jais besirūpinantiems medikams. Nors šiuolaikinė medicina gali padėti net itin anksti gimusiems naujagimiams, jų priežiūra išlieka sudėtinga – ne visų mažylių plaučiai, virškinimo sistema ir kiti organai būna pakankamai subrendę savarankiškam gyvenimui.
Neišnešiotu laikomas kūdikis, gimęs anksčiau nei suėjus trisdešimt septynioms nėštumo savaitėms. Kuo anksčiau kūdikis gimsta, tuo didesnė komplikacijų rizika, todėl tokiems naujagimiams reikia specializuotos priežiūros.
„Kiekvienas gimęs kūdikis yra didžiulis džiaugsmas, tačiau kai mažylis į pasaulį ateina anksčiau, nei tikėtasi, pirmosios jo gyvenimo akimirkos būna kupinos nerimo, laukimo ir vilties. Tuo metu ypač svarbu, kad šalia būtų savo darbą išmanantys specialistai ir visa reikalinga pagalba. Džiaugiuosi, kad galime nuolat stiprinti Naujagimių skyrių ir aprūpinti jį šiuolaikine įranga, kuri padeda mūsų medikams dar geriau pasirūpinti pačiais mažiausiais. Svarbiausia, kad kiekvienas mažylis, nepaisant to, kokia nelengva buvo jo gyvenimo pradžia, turėtų kuo daugiau galimybių augti, stiprėti ir džiuginti savo šeimą“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė med. dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Kai kiekvienas įkvėpimas reikalauja pagalbos
Neišnešiotų naujagimių priežiūra priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę jie gimė, koks buvo jų svoris ir kokia bendra sveikatos būklė. Vienas dažniausių iššūkių yra kvėpavimo sutrikimai, kuriuos lemia dar nepakankamai subrendę plaučiai. Dėl to kai kuriems kūdikiams prireikia kvėpavimo palaikymo.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės duomenimis, iš 288 per pastaruosius penkerius metus gimusių neišnešiotų naujagimių 141 buvo taikyta neinvazinė kvėpuojamoji terapija, o 18 prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos. Kai kūdikio plaučiai dar nėra pakankamai subrendę savarankiškai kvėpuoti, gali būti skiriamas surfaktantas – medžiaga, padedanti plaučiams išsiplėsti ir išlikti atviriems. Kiekvienu atveju sprendimas dėl gydymo priimamas įvertinus naujagimio būklę.
„Neišnešioto naujagimio organizmas dar nėra pasiruošęs viskam, ką turi atlikti vos gimus. Vienam kūdikiui sunkiausia savarankiškai kvėpuoti, kitam reikia padėti palaikyti kūno temperatūrą, užtikrinti maitinimą ar įveikti infekciją. Kiekvienas atvejis skirtingas, todėl ir priežiūra negali būti vienoda. Stebime naujagimių būklę, vertiname jos pokyčius ir pagal tai sprendžiame, kokio gydymo ar priežiūros jiems reikia“, – pasakoja Naujagimių skyriaus vedėja dr. Rasa Garunkštienė.
Šiluma, maistas ir nuolatinis stebėjimas
Neišnešiotų naujagimių priežiūra neapsiriboja vien kvėpavimo funkcijos palaikymu. Dėl dar nesubrendusių organizmo funkcijų kūdikiams gali būti sunku išlaikyti kūno temperatūrą, savarankiškai žįsti ar pasisavinti maistą. Todėl jie slaugomi inkubatoriuose arba ant specialių šildomų stalelių, kur galima palaikyti reikiamą temperatūrą ir nuolat stebėti jų būklę.
Jeigu naujagimis dar negali pats žįsti, jis maitinamas per zondą į skrandį, o prireikus maistinės medžiagos ir skysčiai skiriami į veną. Taip pat gydomos galimos infekcijos, o naujagimių geltos atvejais taikoma fototerapija.
Fototerapija – gydymas specialia šviesa, kuri padeda kūdikio organizmui greičiau pašalinti perteklinį bilirubiną, sukeliantį gelta. Procedūra nėra skausminga, o kūdikio akys apsaugomos specialiu raištuku.
Augant ir stiprėjant kūdikiui, nuolat vertinama jo sveikatos būklė, stebima, kaip jis prisitaiko prie savarankiško gyvenimo. Prieš išrašymą atliekami būtini naujagimių sveikatos patikros tyrimai: tikrinama klausa, atliekama akių patikra pagal indikacijas, tiriama dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų, tikrinama dėl kritinių įgimtų širdies ydų, atliekama vakcinacija.
Ne mažiau svarbi ir medicinos įranga, padedanti specialistams reaguoti į įvairius naujagimio poreikius. Naujagimių skyrių neseniai pasiekė nauja šildymo, gaivinimo ir neinvazinės kvėpavimo terapijos įranga. Ji leidžia suteikti reikiamą pagalbą jau nuo pirmųjų gyvenimo minučių – padėti palaikyti kūno temperatūrą, kvėpavimą ir prireikus atlikti gaivinimo veiksmus.
Įranga ligoninę pasiekė bendradarbiaujant su socialiai atsakingais partneriais, prie jos įsigijimo didžiąja dalimi prisidėjo ir pati ligoninė. Šis bendradarbiavimas sustiprino Naujagimių skyriaus galimybes pasirūpinti kūdikiais, kuriems nuo pat gimimo reikia ypatingo dėmesio ir medicininės priežiūros.
Tėvai – svarbi mažylio priežiūros dalis
Neišnešioto kūdikio gimimas pakeičia visos šeimos kasdienybę. Vietoj laukto susitikimo namuose pirmosios dienos ar savaitės gali prabėgti ligoninėje. Tėvams tenka priprasti prie naujos aplinkos, pasitikėti medikais, išmokti rūpintis kūdikiu ir džiaugtis kiekvienu jo pasiekimu.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Naujagimių skyriuje tėvai aktyviai įtraukiami į kasdienę kūdikio priežiūrą. Kai naujagimio būklė leidžia, jie gali patys jį slaugyti, maitinti, keisti sauskelnes, o vienas svarbiausių artumo būdų yra kengūros metodas, kai kūdikis priglaudžiamas prie mamos ar tėčio nuogos krūtinės. Toks kontaktas padeda stiprinti tėvų ir kūdikio ryšį, suteikia mažyliui šilumos ir saugumo.
Kengūros metodas – odos kontakto būdas: kūdikis, apsirengęs tik sauskelnes, dedamas ant tėvo ar mamos krūtinės. Toks artumas padeda palaikyti kūdikio kūno temperatūrą, ramina jį ir skatina žindymą.
„Tėvų buvimas šalia kūdikiui labai svarbus. Net jei mažylis dar gydomas inkubatoriuje, tėvai gali dalyvauti jo priežiūroje, prisiliesti, kalbinti, mokytis atpažinti jo poreikius. Kai tik kūdikio būklė leidžia, skatiname tėvus kuo daugiau įsitraukti į kasdienę priežiūrą, taikome kengūros metodą. Norime, kad jie jaustųsi ne tik lankytojais, bet ir svarbiausiais savo vaiko žmonėmis, aktyviai dalyvaujančiais jo augimo ir stiprėjimo kelyje“, – sako dr. Rasa Garunkštienė.
Kai prireikia aukštesnio lygio pagalbos
Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje įprastai priimami gimdymai nuo 34 nėštumo savaitės. Jei naujagimis gimsta anksčiau arba jam reikalinga sudėtingesnė specializuota priežiūra, organizuojamas perkėlimas į aukštesnio lygio neonatologijos centrą, užtikrinant, kad kūdikis laiku gautų jam reikalingą pagalbą.
Neonatologijos centrai skirstomi pagal priežiūros lygį: žemesnio lygio įstaigose slaugomi mažiau rizikingi naujagimiai, o aukščiausio lygio centruose gydomi anksčiausiai gimę ir sunkiausios būklės kūdikiai. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos politiką Lietuvoje koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Vis dėlto ligoninės istorijoje yra ir itin ankstyvo gimimo atvejų. 2023 m. sausį čia gimė vos 25 nėštumo savaičių ir 880 gramų svorio naujagimis. Dėl būtinos specializuotos pagalbos kūdikis buvo perkeltas į aukštesnio lygio neonatologijos centrą.
Per pastaruosius penkerius metus iš 288 neišnešiotų naujagimių į aukštesnio lygio gydymo įstaigas perkelti 25, iš jų 16 prireikė gydymo naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, kiti pasveikę ir sustiprėję, sėkmingai išvyko tiesiai į namus.



