2026 m. lapkričio 13 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Aušros Vartų atlaidai Vilniuje lapkričio 15–22 d.: šv. Mišios keliomis kalbomis ir transliacijos

Aušros Vartų atlaidai Vilniuje lapkričio 15–22 d.: šv. Mišios keliomis kalbomis ir transliacijos
Asociatyvi nuotrauka „Aušros Vartų atlaidai Vilniuje lapkričio 15–22 d.: šv. Mišios keliomis kalbomis ir transliacijos“ (Pexels / Pixabay)

Lapkričio 15–22 d. Vilniuje vyks Didieji Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai. Šiemet jie kvies apmąstyti motinišką Marijos globą ir pagalbą sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Šių metų atlaidų tema – „Nepaliaujamos pagalbos Motina“. Atlaidai – katalikų šventovės ar parapijos iškilmė, per kurią rengiamos iškilmingos šv. Mišios, bendruomeninės maldos ir piligrimystės.

Vasaros pradžioje Vilniuje vyko Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas, kuriame apmąstėme Dievo meilės ir gailestingumo slėpinį, apreikštą Jėzaus Kristaus gyvenimu ir veikla. Svarbus vaidmuo šiame Išganymo plane tenka Marijai – pagimdžiusi ir augindama įsikūnijusį Dievo Gailestingumą, ji tapo Gailestingumo Motina.

„Švč. M. Marijos Gailestingumo atlaidų Evangelija dažnai mus nukelia prie Golgotos kryžiaus, kur Jėzus patiki savo Motiną mylimajam mokiniui, o per jį – ir mums visiems. Kaip Marija ištikimai stovėjo prie Jėzaus kryžiaus, taip ji nepaliaujamai lydi mus sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis. Žodis „nepaliaujama“ primena, kad motiniška Marijos globa neturi atostogų, nepriklauso nuo mūsų nuotaikų ar vertumo ir nesibaigia net tuomet, kai žmogiškoji pagalba išsenka“, – sako Aušros Vartų rektorius mons. Kęstutis Latoža.

Malonės

Apie Marijos užtarimu patirtas malones liudija ne tik žmonių https://vilnensis.lt/nuo-stebuklingu-isgijimu-iki-isklausytu-maldu-ko-zmones-iesko-ausros-vartuose/ bet ir Aušros Vartų koplyčioje sukaupti votai – padėkos ženklai už išklausytas maldas ir patirtą pagalbą. Bažnyčios istorijoje votai žinomi nuo ankstyvosios krikščionybės laikų. Jų pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio votum, reiškiančio įžadą ar pažadą.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1927 metais Aušros Vartuose buvo apie 14 tūkstančių tokių padėkos ženklų. Šiandien dalis jų saugoma šventovės lobyne, o kiti puošia koplyčios sienas aplink garsųjį Švč. Mergelės Marijos paveikslą.

Aušros Vartai – vieni iš senosios Vilniaus gynybinės sienos vartų, išlikę iki mūsų dienų. Virš jų įrengtoje koplyčioje saugomas Marijos paveikslas, todėl šią vietą aplanko ir tikintieji, ir miesto svečiai.

Aušros Vartų rektorius mons. K. Latoža kviečia tikinčiuosius dalytis savo liudijimais apie Marijos užtarimu patirtas malones.

„Ko gero, ne kartą esame patyrę asmeniškai ar girdėję liudijimų, kurie patvirtina Dievo Motinos teikiamas malones, galbūt net susijusias su Aušros Vartų Marijos paveikslu. Ateikite ir pagarsinkite tas istorijas savanoriams, kurie per atlaidus budės Piligrimų centre. Savo meile ir rūpesčiu Marija yra apsiautusi ne vien klusnius ir ištikimus vaikus. Ji nepalieka likimo valiai ir suklaidintų ar pasiklydusių žmonių“, – ragina mons. K. Latoža.

Atlaidų programa

Aštuonias dienas truksiančių atlaidų metu tikintieji bus kviečiami melstis įvairiomis intencijomis: už Bažnyčios karitatyvines tarnystes, kunigus, pašvęstojo gyvenimo narius, seminaristus, Lietuvos kariuomenę, statutinius pareigūnus, žemdirbius, amatininkus, žiniasklaidos darbuotojus, mokytojus ir moksleivius, valstybės tarnautojus, politikus, ligonius, gydytojus, slaugytojus, jaunimą, šeimas, Tėvynę Lietuvą ir taiką pasaulyje.

Atlaidų metu šv. Mišios bus aukojamos ne tik lietuvių ir lenkų, bet ir kitomis kalbomis. Kasdien, išskyrus sekmadienius, 17 val. Aušros Vartų koplyčioje vyks šv. Mišios vokiečių, ispanų, anglų, italų, ukrainiečių ir rusų kalbomis. Lapkričio 21 d. 15 val. šv. Mišios bus aukojamos ir baltarusių kalba.

Sekmadieniais 11 ir 13 val. šv. Mišios bus aukojamos prie atviro Aušros Vartų koplyčios lango. Pirmąją atlaidų dieną, lapkričio 15-ąją, 11 val. šv. Mišias už Tėvynę Lietuvą kartu su Lietuvos vyskupais aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Koplyčia nedidelė, todėl per pamaldas prie atviro lango tikintieji dažnai meldžiasi gatvėje po atviru dangumi. Lapkritį verta rengtis šiltai ir pasirūpinti, kad prie vartų esančioje ankštoje gatvėje nesutrukdytumėte praeiviams.

Negalintys atvykti į Aušros Vartus prie atlaidų pamaldų galės prisijungti nuotoliniu būdu. Kasdien 11 ir 19 val. šv. Mišios bus transliuojamos per Marijos radiją, o pamaldų transliacijas taip pat bus galima stebėti šventovės svetainėje https://ausrosvartai.lt/transliacijos-irasai/. Lapkričio 15 d. šv. Mišias transliuos ir LRT PLIUS.

Atlaidų dienomis Aušros Vartų Piligrimų centras dirbs kasdien nuo 10 iki 19 val.

Išsami atlaidų programa: https://ausrosvartai.lt/atlaidai-2026/ ir https://ausrosvartai.lt/pl/opieki-2026/.

Susipažinti su Gailestingumo Motinos stebuklais galite https://vilnensis.lt/nuo-stebuklingu-isgijimu-iki-isklausytu-maldu-ko-zmones-iesko-ausros-vartuose/

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.