„Via Lietuva“: minint Pasaulinę dieną žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti, virš automagistralės Vilnius–Kaunas sušvis instaliacija „Aš tave matau“
Šiemet lapkričio 15 d., sekmadienį, bus minima Pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti. 2005 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria paragino visas valstybes lapkričio trečiąjį sekmadienį skirti keliuose žuvusių žmonių atminimui pagerbti. Nuo tada ši diena minima visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.
Šia proga „Via Lietuva“ kartu su partneriais – Susisiekimo ministerija, Lietuvos policija ir Transporto kompetencijų agentūra – organizuoja akciją „Neužgesk“. Jos metu ant Kleboniškių pėsčiųjų viaduko virš automagistralės A1 Vilnius–Kaunas bus įžiebta šviesos instaliacija „Aš tave matau“, skirta pagerbti keliuose žuvusių žmonių atminimą ir atkreipti visuomenės dėmesį į eismo saugumo svarbą.
„Via Lietuva“ – valstybės įmonė, administruojanti ir prižiūrinti valstybinės reikšmės kelius. Aktualią informaciją apie eismo sąlygas vairuotojai gali rasti eismoinfo.lt.
Instaliaciją sudarys 247 šviesos elementai, suformuosiantys simbolinį akies kontūrą. Iš jų 101 nuolat deganti balta šviesa simbolizuos šiemet Lietuvos keliuose žuvusius žmones. Pėsčiųjų viadukai leidžia saugiai kirsti greitkelį ten, kur įprastos perėjos nėra.
Daugiau informacijos apie akciją ir jos organizatorių komentarais pasidalysime šeštadienį, o sekmadienį, įžiebus instaliaciją, pateiksime ir renginio nuotraukas. Minėjimo instaliacija virš automagistralės Vilnius–Kaunas švies iki lapkričio 17 d., antradienio.
Mindaugas PetrauskasMindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena
industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais
gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas
naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.
