2026 m. lapkričio 10 d., antradienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Seime atidaroma paroda „Pietų Lietuvos partizanai – gyva atmintis“: dokumentai ir partizanų daiktai

Seime atidaroma paroda „Pietų Lietuvos partizanai – gyva atmintis“: dokumentai ir partizanų daiktai
Asociatyvi nuotrauka „Seime atidaroma paroda „Pietų Lietuvos partizanai – gyva atmintis“: dokumentai ir partizanų daiktai“ (Annie Spratt / Unsplash)

2026 m. lapkričio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● https://www.flickr.com/photos/97441645@N08● https://www.youtube.com/user/LTSeimastiesiogiai)

Šiandien, lapkričio 10 d. 13 val., Seimo Laisvės gynėjų galerijoje vyks istorinės atminties išsaugojimo požiūriu reikšmingos ir prasmingos parodos ,,Pietų Lietuvos partizanai – gyva atmintis“ pristatymas. Prieš ketinant apsilankyti Seime, verta pasitikslinti lankymosi tvarką Seimo svetainėje.

Parodoje eksponuojama gausi informacinė medžiaga: dokumentai, nuotraukos, drąsių mūsų kovotojų už laisvę daiktai, įvairūs kiti artefaktai, atspindintys svarbius partizaninės veiklos, vykusios Pietų Lietuvoje, akcentus. Partizanai – pokario metais sovietų okupacijai ginkluotai priešinęsi Lietuvos laisvės kovotojai; jų likimus ir veiklą tyrinėja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Šiuos eksponatus geranoriškai paskolino Lazdijų krašto muziejus, Prienų krašto muziejus ir šio muziejaus Šilavoto filialas. Dalį eksponatų atvežiau ir aš iš savo tėčio, Partizano Juozo Jakavonio-Tigro ir jo bendražygių muziejaus Kasčiūnuose.

Visi čia esantys eksponatai muziejams, kurie juos išrinko ir paskolino parodai, jie yra labai vertingi. Kiekvienas, net ir mažytis artefaktas pasakoja skaudžią, tragišką laisvės kovotojų ir mūsų Lietuvos istoriją, kurios mums nevalia pamiršti.

Todėl labai svarbu, kad ją jau pamatė ir pamatys bei išsamiau su partizaninių kovų istorija susipažins gausi Seimo bendruomenė ir Seimo lankytojai.

Parodos atidaryme dalyvaus laisvės kovotojų artimieji, kurie tikrai turės ką mums papasakoti. Jiems šie eksponatai sukelia labai jautrius jausmus.

Parodos atidarymo renginį patriotinėmis dainomis papuoš solistas Jonas Sakalauskas ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.