2026 m. lapkričio 10 d., antradienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Algirdo Klimkevičiaus taurę Kalnų parke laimėjo VU studentai: žaidė keturios sostinės universitetų komandos

Algirdo Klimkevičiaus taurę Kalnų parke laimėjo VU studentai: žaidė keturios sostinės universitetų komandos
Asociatyvi nuotrauka „Algirdo Klimkevičiaus taurę Kalnų parke laimėjo VU studentai: žaidė keturios sostinės universitetų komandos“ (Alejandro Stuardo / Unsplash)

Lapkričio 7-ąją Vilniaus Kalnų parke aidėjo studentų balsai ir futbolo ritmas. Pirmą kartą buvo jame surengtas mažojo futbolo turnyras Algirdo Klimkevičiaus taurei laimėti. Mažasis futbolas žaidžiamas mažesnėje aikštėje ir su mažiau žaidėjų nei įprastos futbolo rungtynės, todėl jam pakanka nedidelės aikštelės.

Debiutinis turnyras, kurį suorganizavo Lietuvos studentų futbolo lyga su Vilniaus regiono futbolo sąjunga, buvo skirtas įtraukti sostinės universitetų komandas.

Jame susirungė dvi Vilniaus universiteto komandos, Mykolo Romerio universiteto komanda ir Vilnius TECH komanda.

Savo pranašumą turnyre pademostravo VU pirmoji komanda, įveikusi visus varžovus. Antrą vietą užėmė VU antroji komanda (6 t.), trečią – Vilnius TECH (3 t.), ketvirtą – MRU (0 t.).

Turnyre buvo pagerbtas Algirdo Klimkevičiaus (1934–2026) – žymaus futbolininko, trenerio, sporto istorijos metraštininko, LDK Gedimino ordino medalio laureato – atminimas. Nugalėtojams buvo įteikta pereinamoji taurė, kurią įsteigė A. Klimkevičiaus sūnus Giedrius Klimkevičius. Pereinamoji taurė – prizas, kurį laimėjusi komanda saugo iki kito turnyro, o paskui perduoda naujam nugalėtojui.

Medalius ir taures komandoms įteikė VRFS prezidentas ir LFF techninis direktorius Deividas Šemberas, LSFL direktorius Vytas Jančiauskas, Giedrius, Judita ir Elena Klimkevičiai. Santrumpos: VRFS – Vilniaus regiono futbolo sąjunga, LFF – Lietuvos futbolo federacija, LSFL – Lietuvos studentų futbolo lyga.

Rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapo 13 įvarčių pelnęs Rapolas Zavackis. Geriausiais komandų žaidėjais išrinkti Povilas Kalimavičius, Artūras Karasiovas, Kajus Valavičius ir Ignas Pavlovas. Šiems futbolininkams buvo įteikta A. Klimkevičiaus monografija „Nepriklausomos Lietuvos futbolo istorija (1918–1940)“.

Turnyro rezultatai:

VU I – MRU 5:0 (Artiom Tymocha – 2, Aloyzas Linkevičius, Povilas Kalimavičius ir Joris Pikturna – po 1 įv.);

Vilnius TECH 0:4 VU II (Rapolas Zavadskis – 2, Artūras Karasiovas, Matas Dalinkevičius – po 1 įv.);

MRU – Vilnius TECH 3:7 (Saba Ramishvili – 2, Ignas Pavlovas – 1 įv.; Ignas Ivaškevičius – 4, Oleh Yatsiuk – 2, Oskar Vitušinskij – 1 įv.);

VU I – VU II 3:0 (Aistis Budrys, Artiom Tymocha, Povilas Kalimavičius – po 1 įv.);

MRU – VU II 2:14 (Ignas Pavlovas – 2 įv.; Rapolas Zavadskis – 11, Artūras Karasiovas – 2, Joris Sato – 1 įv.);

VU I – Vilnius TECH 6:1 (Povilas Kalimavičius – 4, Joris Pikturna, Aloyzas Linkevičius – po 1; Ignas Ivaškevičius – 1 įv.).

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.