Savaitgalį Vilniaus apskrities policijos Kelių policijos skyriaus pareigūnai vykdė transporto priemonių vairuotojų blaivumo kontrolę. Vieno patikrinimo metu paaiškėjo, kad sustabdytas vyras ne tik vairavo neblaivus, bet ir naudojosi galimai suklastotu vairuotojo pažymėjimu.
Lapkričio 6 d. apie 21 val. 40 min. Vilniuje, Pergalės g., pareigūnai sustabdė automobilį „Peugeot 308“. Jį vairavusiam vyrui (gim. 1985 m.) alkoholio matuokliu pirmuoju pūtimu nustatyta 1,64 prom., antruoju – 1,29 prom.
Paprašytas pateikti dokumentus, vyras pareigūnams pateikė Lietuvoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Tačiau dokumentas sukėlė įtarimų. Patikrinus duomenų bazėse paaiškėjo, kad vyras Lietuvoje apskritai nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.
Pats vyras prisipažino, kad vairuotojo pažymėjimą prieš pusmetį įsigijo internete Vokietijoje ir už jį sumokėjo 600 eurų.
Tuo pareigūnų patikrinimas nesibaigė. Pristačius vyrą į policijos komisariatą, areštinės patalpose, atliekant jo daiktų apžiūrą, rankinėje rastas polietileninis maišelis su biria kristalų pavidalo medžiaga, įtariama, narkotine. Vairuotojo pažymėjimus Lietuvoje išduoda tik valstybės įmonė „Regitra“, o pažymėjimų pirkimas internete yra nusikalstamas ir neduoda tikros teisės vairuoti.
Už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti vyrui surašytas administracinio nusižengimo protokolas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 str. 1 d., 424 str. 5 d.). Dėl galimo dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d.) ir neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d.) pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Administracinis nusižengimas skiriasi nuo nusikaltimo: už nusižengimus skiriamos baudos ar teisės vairuoti atėmimas, o nusikaltimai tiriami ikiteisminio tyrimo metu, kurį atlieka policija prižiūrima prokuroro.
Monika KazlauskaitėMonika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai)
sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai
miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai
viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.
