Vilniuje tarp populiariausių – „Volkswagen“, Kaune – „Škoda“, Šiauliuose pirmauja „Opel“, o Panevėžyje – „Volvo“. Lietuvos didmiesčių gyventojų pasirinkimai skiriasi ne tik pagal automobilių markes, bet ir pagal jiems skiriamą biudžetą bei kuro tipą. Tačiau viena tendencija ryški beveik visur – pirkėjai pirmenybę teikia praktiškiems SUV ir universalams.
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ šių metų sausio–spalio pardavimų duomenimis, Vilniuje populiariausių markių trejetuką sudaro „Volkswagen“, „Škoda“ ir „Volvo“, o dažniausiai perkami modeliai – „Volkswagen Passat“, „Volkswagen Golf“ ir „Volvo XC60“. Kaune pirmauja „Škoda“ ir „Volkswagen“, tarp modelių – „Škoda Octavia“, „Volkswagen Passat“ ir „Nissan Qashqai“.
Klaipėdoje vaizdas kitoks: čia populiariausių markių trejetuke yra „Škoda“, „Toyota“ ir „Peugeot“, o tarp modelių pirmauja „Nissan Qashqai“, „Peugeot 3008“ ir „Toyota C-HR“. Šiauliuose populiariausia „Opel“, Panevėžyje – „Volvo“.
„Nors populiariausios markės skiriasi, konkretūs modeliai rodo gana panašius poreikius. Pirkėjai dažniausiai ieško praktiškų, erdvių, šeimai ir kasdienėms kelionėms tinkamų automobilių. Todėl kalbėti apie visiškai skirtingus didmiesčių vairuotojų tipus negalėtume“, – sako bendrovės vadovas Paulius Valiukėnas.
Klaipėdoje – daugiau japoniškų ir korėjietiškų
Ryškesni skirtumai matomi automobilius suskirsčius pagal gamintojų kilmę. Kaune ir Šiauliuose vokiškų markių automobiliai sudaro daugiau nei 35 proc. pardavimų, o Klaipėdoje – apie 25 proc. Uostamiestyje japoniški ir korėjietiški automobiliai kartu sudaro beveik 34 proc. pardavimų.
„Japoniški ir korėjietiški automobiliai dažnai siejami su patikimumu, ekonomiškumu ir palyginti nedidelėmis eksploatacijos išlaidomis. Be to, nemažai jų modelių patenka į itin populiarų SUV segmentą. Vis dėlto šių skirtumų nereikėtų aiškinti vien miestų gyventojų įpročiais – rezultatams įtakos turi ir rinkoje esanti pasiūla“, – aiškina P. Valiukėnas.
SUV (angl. sport utility vehicle) – aukštesnio kėbulo visureigio formos automobilis, dažniausiai skirtas ir miesto, ir tolimesnėms kelionėms. Universalas – sedano tipo automobilis su pailgintu kėbulu ir didesne bagažine.
Brangiausi automobiliai parduodami ne Vilniuje
Pagal medianinę parduoto automobilio kainą pirmauja Klaipėda – čia ji siekia apie 14,3 tūkst. eurų. Vilniuje – apie 13,8 tūkst. eurų, o Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje – apie 12,7–12,8 tūkst. eurų.
Mediana yra kainų eilės vidurio reikšmė: pusė automobilių parduota pigiau, pusė – brangiau. Todėl ji mažiau priklauso nuo pavienių labai brangių ar labai pigių sandorių nei vidurkis.
Vis dėlto sostinėje dažniau perkami aukštesnės kainų kategorijos automobiliai – beveik 14 proc. jų kainavo 20 tūkst. eurų ar daugiau. Tuo metu Panevėžyje beveik trečdalis parduotų automobilių kainavo mažiau nei 10 tūkst. eurų, Šiauliuose – apie 29 proc.
„Mažesniuose miestuose automobilio įsigijimo kaina gali turėti didesnę reikšmę, tačiau pasirinkimą lemia ne tik biudžetas. Įtakos turi ir konkrečiame mieste esantis asortimentas, finansavimo galimybės bei individualūs pirkėjo poreikiai“, – pažymi P. Valiukėnas.
SUV pirmauja beveik visuose miestuose
Daugiau nei pusė visų parduotų automobilių yra SUV, o kartu su universalais jie sudaro beveik 80 proc. pardavimų. Labiausiai išsiskiria Šiauliai, kur SUV tenka beveik 67 proc. pardavimų. Kaune jų dalis mažiausia iš penkių didmiesčių – apie 44 proc., tačiau čia populiaresni universalai, sudarantys 30 proc. pardavimų.
„SUV populiarumą pirmiausia lemia jų universalumas – aukštesnė sėdėjimo pozicija, patogesnis įlipimas ir erdvesnis salonas. Be to, mažesni šiuolaikiniai SUV gali turėti gana ekonomiškus variklius, todėl nebėra suvokiami tik kaip dideli ir daug degalų naudojantys automobiliai“, – pažymi ekspertas.
Tradiciniai sedanai sudaro vos apie 4 proc. pardavimų, tad pirkėjų pasirinkimas, anot jo, aiškiai krypsta praktiškesnių kėbulo tipų link.
Hibridų daugėja, elektromobiliai dar reti
Skirtumų matyti ir pagal kuro tipą. Vilniuje vis dar pirmauja dyzeliniai automobiliai – jie sudaro beveik 45 proc. pardavimų, o Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose populiaresni benzininiai.
Ryškesnė tendencija matoma elektrifikuotų automobilių segmente. Pirmąjį šių metų ketvirtį hibridai ir elektromobiliai sudarė apie 12 proc. pardavimų, o trečiąjį – jau beveik 19 proc. Didžiausia jų dalis tarp penkių didmiesčių taip pat fiksuojama Klaipėdoje – beveik 19 proc.
„Augimą pirmiausia lemia hibridiniai automobiliai. Iš beveik 2 tūkst. analizuotų pardavimų tik 13 teko elektromobiliams. Tai rodo, kad pirkėjai vis labiau domisi elektrifikuotais automobiliais, tačiau kol kas dažniau renkasi hibridus, leidžiančius mažinti degalų sąnaudas iš esmės nekeičiant įprastų automobilio naudojimo įpročių“, – teigia P. Valiukėnas.
Hibridiniame automobilyje kartu veikia vidaus degimo variklis ir elektros variklis, o baterija įkraunama važiuojant, todėl papildomos įkrovimo infrastruktūros nereikia. Elektromobilį reikia kasdien įkrauti iš elektros tinklo. Naudotą automobilį prieš pirkimą verta patikrinti Registrų centro duomenų bazėje: ten matyti savininkų istorija, techninės apžiūros duomenys ir apribojimai. Apie tai informuoja Registrų centras.
Apibendrindamas miestų skirtumus, ekspertas pabrėžia, kad geografinė vieta savaime neapibrėžia, kokio automobilio ieško pirkėjas.
„Šeima su dviem vaikais Vilniuje ir šeima Panevėžyje gali ieškoti labai panašaus automobilio. Skirsis jų biudžetas ar kasdieniai maršrutai, tačiau poreikis rasti praktišką ir kasdienai tinkamą automobilį išlieka tas pats“, – pastebi P. Valiukėnas.
