2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Skrydžiai iš Vilniaus lapkritį: Kalėdų mugės Vienoje ir Kopenhagoje, Krokuva, Lisabona, Stambulas

Skrydžiai iš Vilniaus lapkritį: Kalėdų mugės Vienoje ir Kopenhagoje, Krokuva, Lisabona, Stambulas
Asociatyvi nuotrauka „Skrydžiai iš Vilniaus lapkritį: Kalėdų mugės Vienoje ir Kopenhagoje, Krokuva, Lisabona, Stambulas“ (chriswanders / Pixabay)

Vasara baigėsi, bet tai nereiškia, kad turi baigtis kelionės. Lapkritis – puikus metas Europos miestus patirti kitaip – lėčiau ir giliau, skiriant daugiau dėmesio muziejams, kultūrai ir vietinėms virtuvėms. Tereikia pasirinkti tiesioginį skrydį iš kurio nors Lietuvos oro uosto ir leistis į kelionę, kurioje – mažiau skubėjimo ir daugiau progų atradimams, kuriems vasarą neretai pritrūksta laiko.

Nuo pirmųjų Kalėdų mugių Vienoje ir Kopenhagoje iki Sicilijos skonių ar Stambulo istorinių turgų – devynios kryptys iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kurios tikrai vertos dėmesio ir lapkritį.

Kalėdų mugės ir šiaurietiška ramybė

Austrijos sostinė Viena, į kurią iš Vilniaus oro uosto skraidina oro bendrovės „Austrian“ ir „Ryanair“, šventinį sezoną pradeda dar lapkritį. Jau lapkričio 6 d. lankytojus pasitiks Šionbruno rūmų kalėdinė mugė, o lapkričio 13 d. duris atvers ir viena garsiausių miesto mugių prie Rotušės. Tai galimybė pasinerti į kalėdinę atmosferą dar prieš intensyviausią gruodžio šurmulį. Be šventinių pramogų, Vienoje laukia įspūdinga imperatoriškoji architektūra, pasaulinio lygio muziejai ir ilgametės kavinių tradicijos, kviečiančios stabtelėti puodeliui Vienos kavos.

Kalėdoms pradeda ruoštis ir Danijos sostinė Kopenhaga, kurią tiesioginiais „Ryanair“ skrydžiais galima pasiekti iš Kauno, o SAS – iš Palangos ir Vilniaus oro uostų. Lapkričio 6 d. miesto centre, Nytorv ir Gammeltorv aikštėse, pradės veikti Kalėdų mugė, o nuo lapkričio 13 d. šventinėmis dekoracijomis ir pramogomis lankytojus pasitiks garsieji Tivoli sodai. Kopenhaga patraukli ir tiems, kurie ieško ramesnio savaitgalio – čia galima pasivaikščioti spalvingąja Nyhavno krantine, atrasti skandinaviško dizaino parduotuves ar jaukias miesto kavines. Būtent toks laisvalaikis geriausiai atspindi daniškąjį hygge – gebėjimą mėgautis paprastomis, jaukiomis kasdienybės akimirkomis.

Norvegijos sostinė Oslas lapkritį kviečia derinti kultūrinius atradimus su šiaurietišku poilsiu. Miestą tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus galima pasiekti su „Norwegian“ ir „Ryanair“, o iš Palangos – su „Norwegian“ ir „Wizz Air“. Viena išskirtinių patirčių čia – plaukiojančios pirtys Oslo fjorde, iš kurių atsiveria miesto krantinės ir įspūdingas Operos teatro pastatas. Meno gerbėjų laukia Muncho muziejus, o pasivaikščiojimų mėgėjų – šiuolaikiškai atnaujintos uosto erdvės. Lapkričio 7 d. miesto centre pradės veikti ir populiarioji „Jul i Vinterland“ Kalėdų mugė, kurioje netrūks šventinių skanėstų, pramogų ir žiemos atmosferos.

Miestų patirtys be didžiųjų turistų srautų

Lenkijos karališkasis miestas Krokuva, į kurį iš Vilniaus skraidina oro bendrovė „Wizz Air“, lapkritį vilioja turtinga istorija, kultūra ir jaukiu senamiesčiu. Sumažėjus turistų srautams, čia galima ramiau apžiūrėti Vavelio pilį, pasivaikščioti istorinio Kazimiero kvartalo gatvelėmis ar prisėsti vienoje iš kavinių Didžiojoje Turgaus aikštėje. Lapkritį keliautojų laukia ir papildoma galimybė – tradicinė iniciatyva „Free November“, kurios metu nemokamai galima aplankyti pasirinktas Vavelio karališkosios pilies ekspozicijas. O nuo lapkričio 27 d. Didžiojoje Turgaus aikštėje prasidės Kalėdų mugė, garsėjanti tradiciniais lenkiškais patiekalais, rankdarbiais ir šventine atmosfera.

Meno ir miesto kultūros gerbėjams verta atrasti Amsterdamą, pasiekiamą tiesioginiais „airBaltic“ skrydžiais iš Vilniaus ir Palangos. Lapkritis – tinkamas metas pažinti kultūrinę miesto pusę, kai kelionės planuose daugiau vietos galima skirti muziejams, galerijoms ir skirtingiems miesto rajonams. Čia verta aplankyti garsųjį Rijksmuseum, Van Gogo muziejų, pasivaikščioti kanalų pakrantėmis ar atrasti nedidelius knygynus bei kavines istoriniame Jordano rajone. Amsterdamas patiks tiems, kurie keliaudami mėgsta ne tik aplankyti žymiausius objektus, bet ir pajusti kasdienį miesto gyvenimą.

Daugiau šviesos ir pietietiškų skonių

Norintiems bent trumpam pabėgti nuo vėsių ir tamsių lietuviško lapkričio dienų, verta pasidairyti pietų kryptimi. Lisabona, Katanija ir Stambulas šiuo metų laiku dažnai pasitinka švelnesniu klimatu, todėl kelionėje galima daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams, miesto pažinimui ir vietinės virtuvės atradimams.

Keliaujant į Europos Sąjungos šalis ir Norvegiją praverčia Europos sveikatos draudimo kortelė. Ji suteikia teisę gauti būtiną valstybės teikiamą medicinos pagalbą tomis pačiomis sąlygomis kaip tos šalies apdraustiesiems, tačiau kelionių draudimo nepakeičia. Kortelę išduoda Valstybinė ligonių kasa.

Portugalijos sostinę Lisaboną iš Vilniaus oro uosto tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti bendrovės „airBaltic“ lėktuvais. Lapkritį čia verta pasivaikščioti siauromis istorinio Alfamos rajono gatvelėmis, pasivažinėti garsiuoju geltonuoju tramvajumi ar nuo miesto apžvalgos aikštelių pasigrožėti Tacho upės panorama. Vakare galima pasiklausyti tradicinės fado muzikos, o dieną skirti portugališkos virtuvės pažinimui – nuo šviežių jūros gėrybių iki garsiojo pastel de nata pyragėlio. Norintiems daugiau gamtos, visai netoli miesto driekiasi ir Atlanto vandenyno pakrantė.

Rytinėje Sicilijos pakrantėje įsikūrusi Katanija, į kurią iš Vilniaus skraidina „Wizz Air“, patiks ieškantiems itališkos kultūros, architektūros ir gastronominių atradimų. Miestas garsėja įspūdinga baroko architektūra, gyvybingais maisto turgumis ir autentiška sicilietiška virtuve. Čia verta pasivaikščioti istoriniame centre, paragauti tradicinių arancini ryžių kukulių ar cannoli desertų, o esant palankioms oro sąlygoms – leistis į išvyką prie Etnos ugnikalnio. Lapkritį Katanija gali tapti puikiu pasirinkimu tiems, kurie vienoje kelionėje nori suderinti miesto kultūrą, gamtą ir pietietiškus skonius.

Visai kitokią kultūrinę patirtį siūlo Stambulas, iš Vilniaus tiesioginiais skrydžiais pasiekiamas su „Turkish Airlines“. Europą ir Aziją jungiantis miestas žavi istorinių paminklų, skirtingų kultūrų ir šiuolaikinio didmiesčio gyvenimo deriniu. Lapkritį čia galima aplankyti Sofijos soborą, Mėlynąją mečetę bei Topkapi rūmus, pasivaikščioti Bosforo pakrante ar pasigrožėti miestu iš vandens plaukiant sąsiauriu. Ne mažiau įsimintina Stambulo patirtis – apsilankymas Didžiajame ir Egipto turguose, kur tarp prieskonių, arbatų, tradicinių saldumynų ir vietinių gaminių atsiskleidžia spalvingas miesto gyvenimas.

Turkija nėra Europos Sąjungos narė ir nepriklauso Šengeno erdvei, todėl prieš kelionę į Stambulą verta pasitikrinti dokumentų ir įvažiavimo reikalavimus, kuriuos skelbia Užsienio reikalų ministerija. Europos sveikatos draudimo kortelė šioje šalyje negalioja, todėl vertėtų pasirūpinti kelionių draudimu.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.