2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Pirmoji lietuvė Harvardo profesorė Ū. Jurkūnas tapo LSMU vizituojančia profesore: kamieninių ląstelių terapija akims

Pirmoji lietuvė Harvardo profesorė Ū. Jurkūnas tapo LSMU vizituojančia profesore: kamieninių ląstelių terapija akims
Asociatyvi nuotrauka „Pirmoji lietuvė Harvardo profesorė Ū. Jurkūnas tapo LSMU vizituojančia profesore: kamieninių ląstelių terapija akims“ (National Cancer Institute / Unsplash)

Prof. Ūla Jurkūnas, pirmoji lietuvė, tapusi Harvardo medicinos mokyklos profesore, inovatyvių akių ligų gydymo metodų kūrėja ir tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė, savo patirtimi dalysis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendruomene. 2026 m. vasarį penkerių metų kadencijai LSMU vizituojančia profesore paskirta mokslininkė spalio 23 d. lankėsi Universitete, kur aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

Nuo Vilniaus iki Harvardo

Vilniuje gimusi ir augusi prof. Ū. Jurkūnas į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko būdama penkiolikos metų. Ten ji studijavo mediciną Luisvilio universitete, oftalmologijos rezidentūrą atliko Bostono universitete, o vėliau profesinį kelią tęsė vienoje pirmaujančių JAV akių ligų gydymo ir tyrimų įstaigų „Mass Eye and Ear“.

Nuo 2006 m. Harvardo medicinos mokykloje dirbanti mokslininkė 2024 m. buvo paskirta oftalmologijos profesore ir tapo pirmąja lietuve, pasiekusia šį akademinį įvertinimą. Šiuo metu ji taip pat yra viena iš Harvardo oftalmologijos Ragenos kompetencijos centro vadovių.

Nepaisant už Atlanto praleistų dešimtmečių, profesorė išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva, reguliariai lankosi gimtinėje ir palaiko profesinius ryšius su šalies medikais.

Moksliniai tyrimai, išsaugantys regėjimą

Viena svarbiausių prof. Ū. Jurkūnas mokslinės veiklos krypčių – naujų ragenos ligų gydymo būdų paieška. Profesorė tyrinėja Fuchso ragenos endotelio distrofiją – ligą, dėl kurios palaipsniui blogėja regėjimas, ir prisideda prie naujų jos gydymo galimybių paieškos. Ragena – skaidrus akies priekinis sluoksnis, laužiantis šviesą; jos vidinį sluoksnį sudaro endotelio ląstelės, palaikančios ragenos skaidrumą, todėl joms nykstant regėjimas silpnėja.

Ypač reikšmingas mokslininkės indėlis į kamieninių ląstelių terapijos plėtrą. Profesorė yra viena iš kultivuotų kamieninių ląstelių persodinimo operacijų pradininkių JAV. Jos vadovaujama mokslininkų komanda atliko pirmuosius šalyje tokio pobūdžio klinikinius tyrimus, kuriuose iš paciento sveikos akies paimtos kamieninės ląstelės dauginamos laboratorijoje ir persodinamos į pažeistą akį.

2025 m. paskelbto klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 14 pacientų, rezultatai parodė, kad metodas yra perspektyvus atkuriant ragenos paviršių, o daliai pacientų pagerėjo regėjimas. Šis eksperimentinis metodas, vadinamas CALEC, laikomas svarbiu žingsniu regeneracinės oftalmologijos srityje.

Klinikiniai tyrimai atliekami etapais, siekiant įvertinti naujo gydymo saugumą ir veiksmingumą. Eksperimentinis metodas dar nėra įprastinė gydymo paslauga, todėl jo taikymas paprastai galimas tik tyrimo rėmuose. Regos pokyčius, pavyzdžiui, neryškų matymą ar akių skausmą, verta aptarti su akių gydytoju.

Tarptautinė patirtis – LSMU bendruomenei

Spalio 23 d. LSMU vykusio susitikimo metu prof. Ū. Jurkūnas su Universiteto atstovais aptarė tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas, bendrų mokslinių projektų ir akademinių mainų galimybes. Susitikime dalyvavo LSMU prorektorius mokslui prof. Juozas Kupčinskas, prorektorė studijoms prof. Indrė Čeponienė ir Medicinos fakulteto Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė. Vizituojantis profesorius – kitoje institucijoje dirbantis mokslininkas, kuris dalyvauja universiteto mokslinėje ir akademinėje veikloje, pavyzdžiui, skaito paskaitas ar padeda rengti bendrus projektus.

„Labai džiaugiamės, kad profesorė yra mūsų Universiteto bendruomenės dalis. Susitikimo metu aptarėme įvairius tolesnius bendradarbiavimo projektus ir galimybes, kurios ateityje galėtų būti naudingos mūsų Universiteto mokslininkams“, – sakė prof. J. Kupčinskas.

Pati profesorė bendradarbiavimą su Lietuvos akademine bendruomene vertina ir kaip galimybę prisidėti prie gimtosios šalies mokslo pažangos.

„Atsiveria labai daug kelių bendradarbiavimui. Tai vienas prasmingiausių dalykų, kurį galiu duoti Lietuvai. Viena iš galimybių – studentų mainų programos, kurios leistų studentams įgyti patirties laboratorijose ir klinikinėje praktikoje. Taip pat galime vykdyti bendrus mokslinius projektus, tyrinėti įvairių ligų epidemiologiją, skirtingus gydymo būdus ir dalytis patirtimi tarp šalių“, – teigė prof. Ū. Jurkūnas.

Prof. Ū. Jurkūnas prisijungimas prie LSMU bendruomenės atveria naujas galimybes stiprinti tarptautinius mokslinius ryšius ir dalytis pažangiausiomis oftalmologijos žiniomis. Jos sukaupta klinikinė ir mokslinė patirtis bus vertinga Universiteto studentams ir mokslininkams.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.