2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje filmuojamas vokiečių serialas „CIRCUS“ ir „Mergina su drakono tatuiruote“: kur ribojamas eismas

Vilniuje filmuojamas vokiečių serialas „CIRCUS“ ir „Mergina su drakono tatuiruote“: kur ribojamas eismas
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje filmuojamas vokiečių serialas „CIRCUS“ ir „Mergina su drakono tatuiruote“: kur ribojamas eismas“ (Dimhou / Pixabay)

Vilnius ir toliau traukia tarptautinius kino kūrėjus. Šį rudenį sostinėje filmuojamas naujas vokiečių istorinis serialas „CIRCUS“, nukelsiantis žiūrovus į spalvingą XX a. pradžios cirko pasaulį. Tuo pat metu Vilniuje tęsiami ir kitų didelių tarptautinių projektų filmavimo darbai – kuriamas pagal garsųjį Stiego Larssono romaną paremtas serialas „Mergina su drakono tatuiruote“ bei švedų fantastinis trileris „10 with a Flag“ .

Vilniuje atgyja istorinis cirko pasaulis

XX a. pradžios Miunchenas, įspūdingi akrobatų pasirodymai, didžiulės cirko palapinės ir užkulisiuose verdančios intrigos – visa tai taps naujo šešių dalių vokiečių serialo „CIRCUS“ dalimi. Istorinę dramą kuria vokiečių kompanija „Dreamtool Entertainment“, bendradarbiaudama su „ARD Degeto Film“ ir Bavarijos visuomeniniu transliuotoju BR.

Serialo istorija prasideda XX a. pradžios Miunchene. Jauna vagilė Paulina, po nesėkmingos brangenybių vagystės sprukdama nuo policijos, netikėtai atsiduria ant bankroto slenksčio stovinčiame cirke. Čia ji susipažįsta su spalvinga artistų bendruomene, kuri ilgainiui tampa jos naująja šeima.

Tuo metu jaunasis cirko direktorius Carlas siekia išgelbėti paveldėtą cirką ir paversti jį įspūdingu reginiu, kokio pasaulis dar nėra matęs. Tačiau didelės svajonės reikalauja ir didelių aukų. Serialo veikėjams teks rinktis tarp meilės, ištikimybės, laisvės ir noro išsaugoti savo namais tapusį cirką.

Šešių 45 minučių trukmės serijų pasakojimą įkvėpė tikros istorinės asmenybės ir įvykiai, susiję su vieno vėliau visame pasaulyje išgarsėjusio Miuncheno cirko atsiradimu.

Serialo kūrėjai ypatingą dėmesį skiria istorinei aplinkai ir cirko atmosferai. Filmavimams specialiai įrengta net 20 tūkst. kvadratinių metrų ploto istorinė cirko aikštelė, o kartu su aktoriais pasirodo profesionalūs cirko artistai. Įspūdingus akrobatinius numerius kuria garsios cirko artistų dinastijos atstovas René Casselly, žinomas ir kaip televizijos šou „Ninja Warrior Germany“ bei „Let’s Dance“ nugalėtojas.

Įdomu tai, kad nors serialo istorijoje pasirodys drambliai, liūtai ir kiti laukiniai gyvūnai, filmavimo aikštelėje tikri laukiniai gyvūnai nenaudojami. Jie bus sukurti skaitmeninėmis technologijomis, pasitelkiant kompiuterinius vaizdo efektus ir dirbtinio intelekto sprendimus.

Serialą režisuoja Svenas Bohse, o pagrindinius vaidmenis atlieka Julia Novohradsky, Rickas Okonas, Diyaras Agitas, Laura Berlin ir kiti tarptautiniai aktoriai.

Seriale vaidina lietuviai – Sakalas Uždavinys, Monika Chasi, Vytautas Kaniušonis, Vincas Alesius bei Vytautas Medineckas.

Filmavimo darbai Lietuvoje ir Latvijoje vyksta iki lapkričio 6 dienos, vėliau kūrybinė komanda persikels į Bavariją. Filmavimo gamybos paslaugas Lietuvoje ir Latvijoje teikia lietuvių kompanija „Nordic Productions“.

Serialo premjera numatyta 2027 metais Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD eteryje. ARD – Vokietijos regioninių visuomeninių transliuotojų sąjunga.

Vilniaus gatvėse – ateities Švedija

Kol vieni kino kūrėjai Vilniuje atkuria praėjusio amžiaus Europą, kiti sostinės gatves paverčia ateities pasauliu. Mieste toliau filmuojamas šešių dalių švedų serialas „10 with a Flag“, kurio veiksmas vyksta 2050 metais.

Serialas pasakoja apie visuomenę, kurioje po didžiulio skaitmeninio žlugimo žmonių likimus lemia jų genetiniai duomenys. Gyventojai suskirstyti į griežtas socialines klases, o kiekvieno žmogaus galimybės priklauso nuo genetikos.

Istorijos centre – kūdikio besilaukianti pora Livia ir Isakas. Sužinoję, kad jų dar negimęs vaikas laikomas genetine sensacija, jie iš pradžių apsidžiaugia, tačiau netrukus genetinėje ataskaitoje aptinka paslaptingą įspėjimą – raudoną vėliavą. Nuo tos akimirkos prasideda pavojinga kova dėl vaiko ateities.

Pagrindinius vaidmenis atlieka Alva Jidesten ir Maxwellas Cunninghamas. Serialą režisuoja Andersas Hazelius, o projektą prodiusuoja Švedijos kompanija „Kärnfilm“. Lietuvoje prie filmavimo darbų prisideda kino gamybos kompanija „Dansu“.

Serialo premjera Švedijos nacionalinio transliuotojo SVT eteryje numatyta 2027 metų rudenį.

Vilniuje tęsiami „Merginos su drakono tatuiruote“ filmavimai

Dar vienas šį rudenį Vilniuje filmuojamas tarptautinis projektas – naujas aštuonių dalių serialas „Mergina su drakono tatuiruote“ („The Girl with the Dragon Tattoo“), kuriamas pagal pirmąją visame pasaulyje išgarsėjusios Stiego Larssono „Millennium“ knygų serijos dalį.

Serialas pasakos apie žurnalistą Mikaelį Blomkvistą ir programišę Lisbeth Salander, kurie imasi tirti daugiau nei prieš tris dešimtmečius įvykusį paslaptingą Harriet Vanger dingimą. Ieškodami atsakymų, jie atskleidžia tamsias vienos įtakingiausių Švedijos šeimų paslaptis ir patys atsiduria pavojuje.

Naujoji ekranizacija gerai pažįstamą istoriją perkels į šiuolaikinį pasaulį, kuriame vis didesnę reikšmę įgyja skaitmeninės technologijos, informacijos kontrolė ir galios santykiai.

Aštuonių dalių trilerį kuria britų kompanija „Left Bank Pictures“, žinoma dėl pasaulinio populiarumo sulaukusių serialų „The Crown“ ir „Dept. Q“.

Kur ir kada ribojamas eismas

Vilniaus kino biuras informuoja apie laikinus eismo ir pėsčiųjų judėjimo ribojimus, susijusius su šių projektų filmavimais. Ribojimai surašyti lentelėje chronologiškai. Rezervuotose automobilių stovėjimo vietose filmavimo laikotarpiu statyti automobilių negalima, todėl vairuotojams verta iš anksto susiplanuoti kitą stovėjimo vietą ar maršrutą, o savivaldybės informaciją apie miestą galima rasti vilnius.lt. Trumpas pėsčiųjų eismo ribojimas (iki 3 min.) reiškia, kad filmuojant praeiviai trumpam sustabdomi.

Data ir laikasVietaKas vyksta
Spalio 26 d. 8 val.Šv. Dvasios gatvėPradedami paruošiamieji darbai, įrengiamos dekoracijos.
Nuo spalio 26 d. 17 val. iki spalio 28 d. 18 val.Lvivo gatvėRezervuojamos 23 automobilių stovėjimo vietos.
Nuo spalio 26 d. 18 val. iki spalio 27 d. 13 val.Šalia Baltosios Vokės gatvėsStatomas techninis filmavimo transportas.
Spalio 27 d. 9–13 val.Raistelių gatvėFilmuojama Raistelių gatve važiuojančiame vaidybiniame automobilyje.
Nuo spalio 27 d. 15 val. iki spalio 28 d. 20 val.Žolyno gatvėRezervuojamos 4 automobilių stovėjimo vietos.
Nuo spalio 27 d. 17 val. iki spalio 28 d. 21 val.Šv. Dvasios gatvė; A. Strazdelio gatvėŠv. Dvasios gatvėje rezervuojama 8 automobilių stovėjimo vietos, techninis transportas statomas minėtos gatvės važiuojamojoje dalyje; A. Strazdelio gatvėje rezervuojamos 5 vietos.
Nuo spalio 27 d. 17 val. iki spalio 28 d. 17 val.M. Daukšos gatvėRezervuojama 1 vieta.
Spalio 28 d. 7–20 val.Šalia pastato Pragiedrulių g. 1; Pragiedrulių gatvėFilmuojama šalia pastato, trumpam (iki 3 min.) stabdant pėsčiųjų ir dviračių eismą filmavimo teritorijoje; techninis transportas statomas Pragiedrulių gatvėje.
Spalio 28 d. 10–18 val.Šv. Dvasios gatvėFilmuojama minėtoje gatvėje, trumpam (iki 3 min.) ribojant pėsčiųjų eismą.
Nuo spalio 28 d. 15 val. iki spalio 29 d. 19.30 val.Šv. Dvasios gatvė; A. Strazdelio gatvėŠv. Dvasios gatvėje rezervuojamos 5 automobilių stovėjimo vietos, A. Strazdelio gatvėje – 18 vietų.
Nuo spalio 28 d. 16 val. iki spalio 29 d. 22 val.Didžioji gatvėRezervuojama 10 automobilių stovėjimo vietų.
Nuo spalio 28 d. 18 val. iki spalio 29 d. 18 val.Benediktinių gatvėRezervuojamos 6 automobilių stovėjimo vietos.
Spalio 29 d. 9.30–19.30 val.Šv. Dvasios gatvėFilmuojama gatvės važiuojamojoje kelio dalyje pastatant keltuvą.
Spalio 29 d. 10–16 val.Šv. Ignoto gatvėFilmuojama draudžiant transporto priemonių eismą Šv. Ignoto gatvės dalyje nuo Benediktinių iki Totorių gatvės ir trumpam (iki 3 min.) ribojant pėsčiųjų eismą. Filmavimo teritorija sutvarkoma iki spalio 29 d. 16 val.
Nuo spalio 29 d. 15 val. iki spalio 30 d. 18 val.Žygimantų, Radvilų ir Tilto gatvėsŽygimantų gatvėje rezervuojamos 2 automobilių stovėjimo vietos, Radvilų gatvėje – 10 vietų, Tilto gatvėje – 10 vietų.
Nuo spalio 29 d. 18 val. iki spalio 30 d. 24 val.Šv. Jurgio skersgatvis; Ž. Liauksmino gatvėŠv. Jurgio skersgatvyje rezervuojamos 6 automobilių stovėjimo vietos, Ž. Liauksmino gatvėje – 6 vietos.
Spalio 30 d. 8–18 val.Šalia pastato Žygimantų g. 8; Žygimantų gatvėFilmuojama šalia pastato, o rezervuotose automobilių stovėjimo vietose Žygimantų gatvėje statoma apšvietimo įranga.
Spalio 30 d. 9 val.Šalia pastato K. Sirvydo g. 6Pradedami paruošiamieji darbai.
Spalio 30 d. 9–24 val.K. Sirvydo gatvės dalis nuo Ž. Liauksmino gatvės iki Gedimino prospektoStatomas filmavimo techninis transportas, paliekant laisvą kelią pravažiuoti.
Spalio 30 d. 12–24 val.Šalia pastato K. Sirvydo g. 6Filmuojama, trumpam (iki 3 min.) ribojant pėsčiųjų eismą šalia minėto pastato.
Spalio 30 d. 19–24 val.K. Sirvydo gatvės dalis nuo Tilto iki Ž. Liauksmino gatvėsFilmavimo metu draudžiamas transporto priemonių eismas, važiuojamojoje kelio dalyje pastatant keltuvą.
Nuo spalio 30 d. 18 val. iki spalio 31 d. 16 val.Betono akligatvisRezervuojama 16 automobilių stovėjimo vietų.

Atsiprašome gyventojų ir miesto svečių už laikinus nepatogumus bei dėkojame už supratingumą.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.