Europa gali investuoti milijardus į gynybą, tačiau ar vien pinigų pakaks jos saugumui užtikrinti? Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius pabrėžia, kad tikrasis proveržis neįmanomas be universitetuose gimstančių idėjų. Spalio 16 d. Vilniuje vykusiame Mykolo Romerio universiteto (MRU) kartu su Didžiosios universitetų chartijos observatorija surengtame tarptautiniame renginyje Komisijos narys kalbėjo apie universitetų vaidmenį formuojant Europos ateitį. Tačiau savo kalbą pradėjo netikėtai – nuo asmeninės istorijos apie studijų pasirinkimą sovietmečiu.
Vilniaus universiteto, kuriame kadaise pats studijavo, Mažojoje auloje A. Kubilius prisiminė, kodėl jaunystėje pasirinko fiziką, nors jį labiau traukė humanitariniai mokslai.
„Nestudijuok literatūros. Turėsi daug problemų. Geriau rinkis gamtos mokslus. Juose nėra ideologijos“, – tokius tėvo, literatūros profesoriaus, patyrusio sovietinio režimo spaudimą, žodžius prisiminė Europos komisijos narys.
Ši istorija primena laikus, kai net studijų kryptį galėjo nulemti politinė santvarka. Pasak A. Kubiliaus, net labiausiai engiančios totalitarinės diktatūros nesugebėjo sunaikinti mokslo, žinių ir tiesos.
Šiandien universitetams tenka ne tik saugoti akademinę laisvę. Europai susiduriant su naujomis saugumo grėsmėmis ir sparčiais technologiniais pokyčiais, jų mokslinis ir intelektinis potencialas tampa strateginiu klausimu.
Gynybos milijardams reikia universitetuose gimstančių idėjų
A. Kubilius išskyrė tris XXI amžiaus „didžiuosius sprogimus“ – dirbtinio intelekto, kosmoso ir gynybos. Visose šiose srityse universitetai, jo teigimu, yra ne pokyčių stebėtojai, o jų kūrėjai.
Europai didinant gynybos finansavimą, EK narys įspėjo, kad finansinis proveržis savaime dar nereiškia stipresnės gynybos.
„Nebus materialaus „didžiojo sprogimo“ gynyboje be intelektinio „didžiojo sprogimo“. Esame priklausomi nuo savo universitetų“, – pabrėžė A. Kubilius.
Vienas konkrečių jo pateiktų pavyzdžių – Europos saugumo tarybos idėja. Prieš tapdama Europos Komisijos pirmininkės UrsulosvonderLeyen politiniu siūlymu, ji buvo svarstoma analitiniuose centruose ir akademinėse diskusijose.
„Tai, ką tyrinėjate šiandien, rytoj taps Europos politika“, – kreipdamasis į akademinę bendruomenę sakė Komisijos narys.
Todėl Europos saugumui reikalingi ne tik inžinieriai ar technologijų kūrėjai. Ne mažiau svarbūs humanitarinių, socialinių ir ekonomikos mokslų tyrėjai, gebantys analizuoti visuomenės procesus, saugumo grėsmes ir politinių sprendimų pasekmes.
Dirbtinis intelektas kelia klausimų, į kuriuos technologijos neatsakys
Dirbtinio intelekto plėtra verčia universitetus iš naujo svarstyti, kaip mokyti studentus ir kokių gebėjimų reikės ateityje.
Ar dirbtinis intelektas yra švietimo sąjungininkas, ar grėsmė? Kaip užtikrinti, kad žmogus kontroliuotų technologijas, o ne atvirkščiai?
Šiuos klausimus A. Kubilius adresavo universitetams, pabrėždamas, kad jie turi ne tik kurti ir taikyti technologijas, bet ir padėti suprasti jų poveikį visuomenei.
Panašūs iššūkiai laukia kosmoso srityje. Europos Komisijos narys priminė „Galileo“ ir „Copernicus“palydovų spiečius – ES kosmoso programos elementus, kurių technologijos bei duomenys naudojami navigacijai, aplinkos bei klimato, jo kaitos ir gamtos nelaimių stebėsenai ir prognozavimui, moderniam žemės ūkio valdymui. „Galileo“ yra Europos Sąjungos palydovinė navigacijos sistema, veikianti kaip GPS alternatyva, o „Copernicus“ – Žemės stebėjimo programa, kurios palydovų duomenimis gali naudotis mokslininkai, institucijos ir įmonės.
Tačiau universitetų atsakomybė neapsiriboja laboratorijomis. Kalbėdamas apie visuotinę gynybą, A. Kubilius įvardijo ir praktinius visuomenės pasirengimo klausimus – studentų pirmosios pagalbos mokymus, atsparumą dezinformacijai, gebėjimą kritiškai vertinti informaciją. Praktiškai kritinis informacijos vertinimas reiškia pasitikrinti, kas yra šaltinio autorius, ar tą patį skelbia kiti patikimi leidiniai ir ar tekstas remiasi tikrinamais faktais, o ne vien emocijomis.
Akademinės laisvės reikšmė ypač ryški karo akivaizdoje
Šios įžvalgos nuskambėjo Didžiosios universitetų chartijos (MagnaChartaUniversitatum) metiniame renginyje, kurį Vilniuje organizavo MRU kartu su Chartijos observatorija.
Didžioji universitetų chartija – universitetų priimta akademinės laisvės ir institucinės autonomijos principų deklaracija, prie kurios savanoriškai jungiasi aukštosios mokyklos įvairiose šalyse. Daugiau apie renginio šeimininkę galima sužinoti Mykolo Romerio universiteto svetainėje.
Iškilmingoje ceremonijoje prie Chartijos prisijungė 15 universitetų, tarp jų trys iš Ukrainos. Karo sąlygomis veikiančių Ukrainos aukštųjų mokyklų dalyvavimas priminė, kad akademinė laisvė ir galimybė tęsti mokslinius tyrimus nėra savaime suprantamos vertybės.
A. Kubilius pabrėžė, kad universitetai išgyveno karus, diktatūras ir istorines katastrofas.
„Jūs esate vienos atspariausių mūsų institucijų“, – sakė EK narys, primindamas šimtmečius skaičiuojančią Europos universitetų istoriją.
Tačiau šiandien iš universitetų tikimasi daugiau nei gebėjimo išlikti. Jų nepriklausoma mintis, moksliniai tyrimai ir kritinės įžvalgos gali padėti Europai priimti sprendimus, kurių jai reikia jau dabar.
A. Kubiliaus jaunystėje akademinės laisvės stoka nulėmė jo studijų pasirinkimą. Šiandien nuo laisvų universitetų kuriamų idėjų gali priklausyti ne tik atskiro žmogaus galimybės, bet ir visos Europos saugumas.
Visą Europos Komisijos nario A. Kubiliaus kalbą galima perskaityti https://www.mruni.eu/wp-content/uploads/2026/10/Keynote_speech_by_Commissioner_Kubilius_at_the_Anniversary_of_Magna_Charta_Universitatum.pdf.
