2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje pirmą kartą vyksta „Optica Laser Congress“: lazerių ekspertai apžiūri Lietuvos gamyklas

Vilniuje pirmą kartą vyksta „Optica Laser Congress“: lazerių ekspertai apžiūri Lietuvos gamyklas
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje pirmą kartą vyksta „Optica Laser Congress“: lazerių ekspertai apžiūri Lietuvos gamyklas“ (Opt Lasers / Unsplash)

Lietuvoje kuriamos lazerių technologijos jau dešimtmečius keliauja po pasaulines rinkas. Šią savaitę kryptis pasikeitė – pasaulio lazerių ir optikos ekspertai susirinko Vilniuje. Šiomis dienomis pirmą kartą vykstantis „Optica Laser Congress and Exhibition 2026“ suteikia progą iš arti parodyti, kuo Lietuva užsitarnavo vardą šioje srityje: nuo mokslinių idėjų iki gamybos.

„Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriui tai išskirtinis įvykis ir svarbus tarptautinio pripažinimo ženklas. Į Vilnių susirinkusiai profesinei bendruomenei galime parodyti sukauptas kompetencijas. Tai galimybė pristatyti Lietuvą kaip šalį, kurioje kuriamos ir gaminamos pasaulinei pramonei svarbios technologijos“, – sako lazerinės optikos bendrovės „Altechna“ generalinis direktorius Antanas Laurutis.

Sostinėje susibūrė lazerių, optikos ir fotonikos mokslininkai, inžinieriai bei pramonės atstovai iš įvairių šalių.

Tarptautinės organizacijos „Optica“ rengiamas kongresas yra viena svarbių pasaulinės lazerių ir fotonikos bendruomenės susitikimo platformų, kurioje pristatomi naujausi moksliniai tyrimai, technologiniai pasiekimai ir praktiniai sprendimai, formuojantys lazerių pramonės ateitį. „Altechna“ yra viena iš kongreso rėmėjų. Fotonika – mokslo ir technologijų sritis, tirianti šviesos kūrimą, valdymą ir panaudojimą, pavyzdžiui, ryšių linijose, medicinos įrangoje ar jutikliuose.

Kur krypsta technologijos

Pasak A. Lauručio, kongreso programa leidžia pamatyti, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lazerių pramonė ir kokių technologijų reikės ateityje. Tarp pagrindinių temų – pažangios lazerių sistemos, itin didelio intensyvumo lazeriai, ekstremali ultravioletinė spinduliuotė (EUV), optiniai komponentai ir jų pritaikymas pramonėje. Ekstremali ultravioletinė spinduliuotė (EUV) yra labai trumpų bangų šviesa, naudojama pažangiausiems lustams gaminti: ja ant puslaidininkinių plokštelių formuojami itin smulkūs raštai.

Ypatingas dėmesys skiriamas technologijoms, svarbioms puslaidininkių gamybai, medicinai, kosmoso pramonei, gynybai ir kitoms aukštųjų technologijų sritims. Už techninių sąvokų, anot A. Lauručio, slypi verslui aktualūs klausimai: kokių naujų galimybių šie sprendimai suteiks gamybai, kur juos bus galima pritaikyti ir kokių kompetencijų tam prireiks.

„Mokslininkams svarbu suprasti, kokius uždavinius sprendžia pramonė, o verslui – kokias galimybes atveria naujausi tyrimai. Kongrese šios perspektyvos susitinka. Tai padeda geriau įvertinti, kurios technologijų kryptys bus svarbios ateityje ir kokiems poreikiams turime ruoštis jau dabar“, – teigia A. Laurutis.

Jo vertinimu, mokslinius pranešimus papildančios ekspertinės diskusijos ir technologijų paroda padeda aptarti sprendimų perspektyvas už laboratorijos ribų. Lietuvos įmonėms tai proga geriau suprasti būsimas rinkos reikmes ir savo vietą besikeičiančioje industrijoje.

Šeši dešimtmečiai įdirbio

Kongresas Vilniuje sutampa su Lietuvos lazerių sektoriaus 60-mečiu. Pasak A. Lauručio, per šį laiką šalyje susiformavo stipri mokslo ir verslo bendruomenė, o šioje ekosistemoje sukauptos žinios ir inžinerinė patirtis padėjo įsitvirtinti tarptautinėse rinkose.

A. Lauručio teigimu, galimybė surengti tokio masto renginį atspindi Lietuvos mokslinį potencialą ir per kelis dešimtmečius išaugusią konkurencingą lazerių bei fotonikos pramonę. Atvykusiems specialistams galima pristatyti visą technologijos kelią: nuo mokslinės idėjos ir inžinerinio sprendimo iki gamybos.

Pokalbiai persikelia į gamybą

Vizitai į Lietuvos lazerių ir optikos bendroves yra atskira kongreso programos dalis, kuri leidžia dalyviams tiesiogiai susipažinti su šalies įmonių gamybiniais pajėgumais ir geriau suprasti, kokių technologinių užduočių jos gali imtis.

A. Lauručio vadovaujama „Altechna“, kuri šiemet mini veiklos 30-metį, kongrese dalyvauja partnerės teisėmis, o dalį jo dalyvių priėmė savo biuro ir gamybos patalpose.

„Altechnoje“ apsilankę kongreso dalyviai susipažino su precizinės optikos komponentų, optinių dangų ir fotonikos sistemų komponentų gamybos procesais, naudojamomis technologijomis bei kokybės užtikrinimo principais.

Su įmonės inžinieriais ir specialistais svečiai dalijosi patirtimi, aptarė technologijų vystymą ir bendradarbiavimo galimybes.

Galimybė visiems

Aukštųjų technologijų versle gaminio pristatymas yra tik dalis pokalbio, pažymi A. Laurutis. Potencialiems partneriams svarbu suprasti, kokia inžinerinė patirtis jį pagrindžia, kaip organizuojama gamyba ir užtikrinama kokybė.

Jo teigimu, galimybė iš arti susipažinti su technologiniais procesais ir juos valdančia komanda leidžia kurti pasitikėjimą, būtiną ilgalaikiams ryšiams su klientais.

„Mūsų produkcija naudojama įvairiose aukštųjų technologijų srityse, o tolesnį augimą siejame su tarptautinėmis rinkomis ir ilgalaikiais ryšiais su pasaulinės lazerių bei fotonikos pramonės klientais. Vertiname kiekvieną progą megzti ryšius, o šiuo metu Vilniuje vykstantis kongresas – puiki galimybė visiems Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus atstovams“, – sako A. Laurutis.

„Altechna“ – tai pasaulinio lygio aukšto tikslumo lazerinės optikos, optinių dangų ir optomechaninių mazgų gamintojas. Įmonės produktai suprojektuoti ir optimizuoti ilgalaikio veikimo, didelės galios lazerinėms sistemoms, veikiančioms 193 nm – 3 µm bangų ilgio diapazone. 2023 m. įmonė įsigijo „Alpine Research Optics“ („Altechna US“) ir išplėtė savo kompetenciją didelio atsparumo pažeidimams optikos srityje, skirtos DUV, matomosios šviesos ir infraraudonųjų spindulių (IR) srityse.

Optinės dangos – labai plonos medžiagų plėvelės, užgarsintos ant lęšių ar veidrodžių paviršiaus. Jos keičia atspindį ir pralaidumą, todėl didelės galios lazeriuose padeda apsaugoti optiką nuo pažeidimų. DUV žymi giliąją ultravioletinę spinduliuotę, o IR – infraraudonąją.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.