2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Saulės elektrinė su kaupikliu Vilniaus rajone: gaminantys vartotojai pagamina apie ketvirtadalį Lietuvos elektros

Saulės elektrinė su kaupikliu Vilniaus rajone: gaminantys vartotojai pagamina apie ketvirtadalį Lietuvos elektros
Asociatyvi nuotrauka „Saulės elektrinė su kaupikliu Vilniaus rajone: gaminantys vartotojai pagamina apie ketvirtadalį Lietuvos elektros“ (Watt A Lot / Unsplash)

Vilniaus rajone gyvenantis Marius Frejeris ant nuosavo namo stogo įsirengė 10 kW galios saulės elektrinę, šalia 11,52 kWh energijos kaupiklį, elektromobilio įkrovimo stotelę ir šilumos siurblį. Į ESO tinklą jis gali atiduoti iki 1 kW galios, todėl didžiausią dėmesį skiria tam, kaip kuo daugiau pasigamintos elektros energijos panaudoti savo reikmėms.

„Turime elektromobilį, namus šildo šilumos siurblys, todėl elektros suvartojame nemažai. Kai atsirado galimybė pasinaudoti parama elektrinei su kaupikliu, nusprendėme nebedelsti. Supratau, kad turiu puikų stogą ir virš jo esančią nemokamą saulės energiją, tad kodėl tuo nepasinaudojus“, – sako M. Frejeris.

Anot jo, prieš priimant sprendimą daugiausia abejonių kėlė Lietuvos klimatas ir energijos kaupimo technologijos.

„Atrodė, kad Lietuvoje saulės nepakanka, o baterijos yra sudėtingas procesas ir brangus. Tačiau šiandien tokį sprendimą priimčiau dar kartą ir net nedvejodamas. Vakare galiu krauti elektromobilį, naudoti šildymo sistemą ir žinoti, kad dalį energijos pasigaminome ir į ateitį, kad ir netolimą, bet sukaupėme. Mums tai ne tik mažesnės sąskaitos, bet ir komfortas bei ramybė“, – pasakoja gaminantis vartotojas.

M. Frejerio istorija atspindi didesnius pokyčius Lietuvos energetikoje. Prie ESO skirstomojo tinklo jau prijungta daugiau kaip 200 tūkst. gaminančių vartotojų. Jų įrengtų saulės elektrinių bendra galia viršija 2,7 GW, o šių metų balandžio-rugsėjo mėnesiais gaminantys vartotojai sugeneravo apie 1,5 TWh elektros energijos – maždaug ketvirtadalį visos Lietuvoje suvartotos elektros.

Gaminantis vartotojas – tai gyventojas ar įmonė, kuri elektrą gamina daugiausia savo reikmėms (dažniausiai saulės elektrine), o pertekliui atiduoda į bendrą tinklą. ESO – elektros skirstomųjų tinklų operatorius, atsakingas už tinklo priežiūrą ir naujų elektrinių prijungimą.

Pasiekus šią ribą, sektorius žengia į kitą kokybinį etapą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik elektros gamybai, bet ir tam, kaip kuo efektyviau panaudoti pasigamintą energiją savo reikmėms, ją kaupti ir užsitikrinti didesnį energetinį savarankiškumą.

Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad Lietuvoje prasideda naujas gaminančių vartotojų plėtros etapas.

„Per kelerius metus pasiekėme reikšmingą proveržį ir sukūrėme stiprią gaminančių vartotojų bendruomenę. Šiandien vis svarbiau tampa ne tik gaminti elektros energiją, bet ir kuo efektyviau ją panaudoti savo reikmėms. Energijos kaupikliai ir kiti sprendimai leidžia gyventojams daugiau savo pasigamintos energijos skirti kasdieniams poreikiams“, – sako ministras.

Daugiau informacijos apie energetikos politiką skelbia Energetikos ministerija.

L.e.p. einančio ESO vadovo Audriaus Rusecko teigimu, gaminančių vartotojų sektoriaus brandą šiandien apibrėžia ne elektrinės dydis, o gebėjimas efektyviai panaudoti saulės elektrinės pagamintą energiją.

„Šiandien svarbu ne tik kiek elektros pagaminama, bet ir kaip ji panaudojama. Saulės elektrinės galia turėtų atitikti esamus ir artimiausios ateities namų ūkio poreikius, o kuo didesnė pagamintos energijos dalis būti suvartojama vietoje arba kaupiama kaupiklyje. Tam svarbūs ne tik kaupikliai, bet ir hibridiniai inverteriai, generatoriai, kurie leidžia namų ūkiui veikti salos režimu ir užtikrinti elektros tiekimą net sutrikus elektros energijos tiekimui iš tinklo“, – teigia A. Ruseckas.

Hibridinis inverteris keičia saulės elektrinės pagamintą nuolatinę srovę į kintamąją ir gali valdyti kaupiklio krovimą bei iškrovimą. Salos režimas reiškia, kad namai kurį laiką veikia atsijungę nuo tinklo, naudodami savo elektrinę ir kaupiklį. Paprastai įprasta saulės elektrinė be tokios įrangos tinklo sutrikimo metu išsijungia saugumo sumetimais.

Pasak energetikos sektoriaus ekspertų, ateityje vis didesnę reikšmę turės ne tik elektros gamyba, bet ir gebėjimas ją kaupti, valdyti ir panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia. Būtent tai tampa kitu gaminančių vartotojų sektoriaus raidos etapu.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.