2026 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● https://www.flickr.com/photos/97441645@N08● https://www.youtube.com/user/LTSeimastiesiogiai)
Seimo Audito komitetas siekė išsiaiškinti, ar priimti atliekų tvarkymo sprendimai buvo pagrįsti, kokią ekonominę naudą jie suteikė bendrovėms ir kokias finansines pasekmes sukėlė Vilniaus bei Elektrėnų gyventojams.
Spalio 14 d. Seimo Audito komitetas po išsamaus svarstymo bendru sutarimu pritarė sprendimui dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų. Parlamentinės kontrolės metu iškilo esminių klausimų dėl „Ignitis grupės“ kontroliuojamos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) ir savivaldybių valdomos bendrovės VAATC veiklos ir jų priimtų sprendimų galimo poveikio Vilniaus regiono atliekų tvarkymo krizei.
Kogeneracinė jėgainė vienu metu gamina šilumą ir elektrą. Vilniaus jėgainėje kuru naudojamos atliekos, todėl jėgainės veikla susijusi ir su šilumos tiekimu miestui, ir su atliekų tvarkymo sistema.
Komitetas siekia nustatyti, ar atliekų tvarkymo sistemos sutrikimus lėmė netinkamas atliekų srautų planavimas, įmonių veiklos koordinavimas ir nepakankama valstybės bei savivaldybių institucijų kontrolė.
„Susidarė situacija, kai ekonominę naudą iš atliekų tvarkymo ir energetikos projektų galimai galėjo gauti valstybės kontroliuojamos bendrovės bei privatūs akcininkai, o atliekų tvarkymo krizės pasekmės liko Vilniaus ir Elektrėnų gyventojams. Turime nustatyti, kas gavo naudą, kas prisiėmė riziką ir ar buvo tinkamai apsaugotas viešasis interesas“, – sako Audito komiteto pirmininkas Artūras Zuokas.
Dėl VKJ projekto – kreipimasis į prokuratūrą
Vienas svarbiausių Audito komiteto nagrinėtų klausimų – Vilniaus kogeneracinės jėgainės atliekų deginimo pajėgumai ir Europos Sąjungos finansavimo sąlygų laikymasis.
Europos Sąjungos finansavimas buvo skirtas projektui, kuriame buvo numatytas 160 tūkst. tonų atliekų per metus deginimo pajėgumas. Dabar prašoma leisti deginti iki 230 tūkst. tonų per metus – beveik 44 proc. daugiau, nei buvo numatyta finansuotame projekte. Audito komitetas siekia išsiaiškinti, kada ir kieno sprendimais buvo numatyti didesni pajėgumai, ar šie pakeitimai buvo suderinti su finansavimą skyrusiomis institucijomis ir ar buvo laikomasi Europos Sąjungos paramos bei valstybės pagalbos sąlygų.
Dėl šių ir kitų VKJ projekto įgyvendinimo aplinkybių komitetas pritarė kreipimuisi į generalinę prokuratūrą, prašydamas pagal kompetenciją įvertinti priimtų sprendimų teisėtumą, viešųjų lėšų panaudojimą ir galimą viešojo intereso pažeidimą. Taip pat paprašyta įvertinti 49 proc. VKJ akcijų perdavimo privačiam investuotojui aplinkybes, ekonominį pagrįstumą ir finansinės naudos pasiskirstymą.
Generalinė prokuratūra, gavusi tokį kreipimąsi, pagal savo kompetenciją sprendžia, ar yra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pats kreipimasis dar nereiškia, kad pažeidimas nustatytas. Prokuratūros veiklą galima pasižiūrėti prokuraturos.lt.
Ar vilniečiai už VKJ šilumą mokėjo daugiau nei buvo sutarta?
Dėmesys skirtas ir 2017 m. sutartyje nustatytų VKJ šilumos kainos įsipareigojimų vykdymui. Komitetas paprašė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patikrinti, ar faktinė VKJ parduodamos šilumos kaina atitiko sutartyje numatytas sąlygas ir, jeigu jų nebuvo laikomasi, ar vartotojai nepatyrė papildomų išlaidų. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra nepriklausoma institucija, kuri prižiūri energetikos sektorių ir nustato šilumos kainų skaičiavimo taisykles bei viršutines kainų ribas: vert.lt.
„Vilniečiams svarbu ne tik tai, kiek kainavo pastatyti jėgainę, bet ir kokią naudą jie realiai gavo. Jeigu projektui buvo skirta valstybės ir Europos Sąjungos parama, turime patikrinti, ar jos nauda pasiekė šilumos vartotojus“, – teigia A. Zuokas.
VAATC valdymas ir daugiau kaip metus trunkanti atliekų krizė
Komitetas ypač daug dėmesio skyrė VAATC veiklos priežiūrai, savivaldybių, kaip bendrovės akcininkių, atsakomybei ir ekstremaliosios situacijos metu priimtiems sprendimams.
Keliamas klausimas, ar daugiau kaip metus trunkanti atliekų tvarkymo krizė netapo pagrindu iš esmės pertvarkyti Vilniaus regiono atliekų sistemą, tinkamai neįvertinus tokių sprendimų kainos gyventojams, aplinkosauginių pasekmių ir atsakomybės.
Daugiau kaip 333 tūkst. tonų degiųjų atliekų Kazokiškių sąvartyne
Komitetas atkreipė dėmesį į Kazokiškių sąvartyne pašalintas degiąsias atliekas, kurių kiekis, pagal parlamentinės kontrolės metu nagrinėtus duomenis, viršija 333 tūkst. tonų. Iškeltas klausimas dėl šių atliekų pašalinimo teisėtumo, galimų aplinkosauginių pasekmių, atsakingų institucijų sprendimų ir vėliau pakeisto teisinio reguliavimo poveikio prievolei sutvarkyti sąvartyne esančias atliekas.
Atliekų importas – beveik 100 tūkst. tonų energijai gauti
Aplinkos apsaugos agentūros pateikti duomenys rodo, kad 2025 m. į Lietuvą importuota apie 98 tūkst. tonų atliekų, deklaruotų naudoti energijai gauti, daugiausia iš Jungtinės Karalystės ir Lenkijos. Atliekų, skirtų energijai gauti, importą ir vežimą tarp valstybių prižiūri Aplinkos apsaugos agentūra, o informaciją apie atliekų tvarkymą skelbia aaa.lt.
Tai reikšmingas kiekis, palyginti su Lietuvos atliekų deginimo įrenginių pajėgumais. Todėl svarbu išsiaiškinti, kuriuose įrenginiuose šios atliekos buvo panaudotos ir ar jų importas neturėjo įtakos Lietuvoje susidariusių komunalinių atliekų tvarkymui. „Turime atsakyti, kaip gali būti, kad Vilniaus regione susiduriama su atliekų tvarkymo krize, o į Lietuvą tuo pat metu įvežami dideli degiųjų atliekų kiekiai. Reikia patikrinti, ar importuojamos atliekos nekonkuravo su vietinėmis dėl ribotų deginimo pajėgumų“, – sako A. Zuokas.
Audito komitetas tęs priimtų rekomendacijų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, siekdamas užtikrinti atsakingų institucijų atskaitomybę ir viešųjų lėšų naudojimo skaidrumą.
