2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus „Žalgiris“ – „Thór“ UEFA Jaunimo lygoje: rungtynės trečiadienį 19 val., vilniečiai pirmauja 4:3

Vilniaus „Žalgiris“ – „Thór“ UEFA Jaunimo lygoje: rungtynės trečiadienį 19 val., vilniečiai pirmauja 4:3
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus „Žalgiris“ – „Thór“ UEFA Jaunimo lygoje: rungtynės trečiadienį 19 val., vilniečiai pirmauja 4:3“ (Hkn clk / Pexels)

Vilniaus „Žalgirio“ jaunieji futbolininkai trečiadienio vakare savo namų stadione priims Islandijos čempioną „Thór“ ir mėgins iškopti į UEFA Jaunimo lygos antrąjį atrankos etapą.

UEFA Jaunimo lyga – tarptautinis jaunesnių nei devyniolikos metų futbolininkų turnyras, kuriame žaidžia Europos taurių varžybų dalyvių klubų jaunimo komandos. Dalis klubų patenka per vvidaus čempionatų čempionų kelią, todėl atrankos etapas žaidžiamas dviem rungtynėmis – namuose ir išvykoje.

Vakaris Berenta per pirmąją šių komandų akistatą Akureiryje pasižymėjo trimis įvarčiais bei svariai prisidėjo prie vilniečių pergalės rezultatu 4:3. „Žalgiris“ tapo padėties šeimininku, tad tikisi nudžiuginti savo sirgalius dar kartą trečiadienį. Sėkmės atveju, vilniečiai kitame etape susitiktų su Dublino „St Patrick's Athletic“. Dviejų rungtynių atrankoje lemia įvarčių skirtumas po abiejų susitikimų, todėl net nedidelė persvara pirmose rungtynėse suteikia pranašumą, tačiau jos neapsaugo nuo staigmenų.

Belaukdami 19 valandą startuosiančių rungtynių, pristatome interviu su Vakariu Berenta. „Žalgirio“ 19-metis puolėjas pasidalino įspūdžiais apie žaidimą prieš islandus, asmeninius lūkesčius bei žinutę žiūrovams.

–Kokį įspūdį tau sukėlė „Thór“ komanda, įvertinus Jūsų pirmųjų rungtynių turinį?

–Į pirmąsias tarpusavio rungtynes su Islandijos jaunimo čempionais „Thór“ važiavome pasiruošę, juos išanalizavę – tiek komandos žaidimo principus, tiek žaidėjus. Žinoma, analizės ir futbolas aikštėje skiriasi. Žaidėjai yra fiziškai stiprūs, mėgstantys atakuoti, žaisti vienas prieš vieną. Komandoje yra keli žaidėjai, kurie treniruojasi bei žaidžia su pagrindine „Thór“ komanda, yra susipažinę su vyrų futbolu. Nors išvykoje pasiekėme teigiamą rezultatą ir vienu įvarčiu pirmaujame, suprantame, kad atsakomosios rungtynės reikalaus maksimalios koncentracijos nuo pirmos iki paskutinės minutės.

–Tapai antruoju lietuviu, po Romualdo Jansono, įmušusiu „hetriką“ UEFA Jaunimo lygoje. Kokias emocijas tąsyk išgyvenai per rungtynes?

–Tiesą sakant, per daug nesureikšminau įmuštų trijų įvarčių, nes tai ne tik mano, bet ir visos komandos nuopelnas. Be abejo, „hetrikas“ tokio lygio turnyre kaip UEFA Jaunimo lyga yra tikrai didis pasiekimas, o įsirašyti pavardę į klubo istoriją šalia Romualdo Jansono išties smagu. Nors darbas dar nebaigtas, bet džiaugiuosi, kad mano indėlis padėjo komandai iškovoti pergalę pirmosiose rungtynėse.

–Kokias išvadas žalgiriečiai padarė po tos septynių įvarčių dramos bei ar panašaus atakuojančio žaidimo pobūdžio tikiesi ir Vilniuje?

–Išvada paprasta – tarptautinėje scenoje klaidos kaina milžiniška, o koncentraciją ir rungtynių tempą privalome išlaikyti viso susitikimo metu, ne tik tam tikrais epizodais. Vilniuje laukiame rimtos kovos – varžovai bus priversti atakuoti ir rizikuoti, nes turės vieno įvarčio deficitą. Kalbant apie mus, tikime trenerių planu. Žaisime savo futbolą: atakuosime, spausime ir tikimės žiūrovams parodyti, kad mokame mušti įvarčius.

–Šiuo metu esi rezultatyviausias LFF Pirmos lygos žaidėjas, o UEFA Jaunimo lyga suteikia galimybę savo talentą parodyti tarptautiniu lygiu. Kokius sau keli tikslus šiame sezone? Lietuvos futbolo federacija (LFF) organizuoja šalies čempionatus, įskaitant Pirmąją lygą, kuri yra antrasis pagal pajėgumą Lietuvos vyrų futbolo divizionas: lff.lt.

–Lūkesčiai – tapti geresniu, brandesniu, nenustoti tobulėti bei sėkmingai užbaigti sezoną.

–Iš kurių žaidėjų semiesi įkvėpimo?

–Nuo mažumės futbolo dievuku laikiau Lionelį Messį. Visą laiką labai žavėjo jo žaidimo stilius, futbolo intelektas ir drąsa priimti kertinius sprendimus aikštėje. Kalbant apie mano pozicijos, vidurio puolėjo, žaidėją – tai Erlingas Haalandas. Fiziškai stiprus, protingas ir gebantis puikiai užbaigti atakas puolėjas. Turiu nemažai iš jo ko pasimokyti.

–Pastarąjį kartą, kai UEFA Jaunimo lygoje „Žalgiris“ žaidė namų rungtynes, vyko žiūrovų ažiotažo sulaukiusi dvikova su „Manchester United“. Kokia būtų tavo žinutė visiems į stadioną trečiadienį ateisiantiems žiūrovams?

–Prisimename nuostabią atmosferą rungtynių su „Manchester United“ metu, tad tikimės, kad šįkart tribūnos vėl bus pilnos, o mes pažadame padaryti viską, kad pasiektume pergalę ir padovanotume gražią futbolo šventę. Labai kviečiu visus Vilniaus „Žalgirio“ sirgalius, futbolo mylėtojus, draugus ir pažįstamus atvykti į stadioną trečiadienį, spalio 14-ąją. Jūsų palaikymas mums be galo svarbus. Jūs mums – ir užnugaris, ir impulsas.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.