2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje prie „Nordikos“ – naujas „Ignitis ON“ įkrovimo parkas: vienu metu gali įsikrauti 20 elektromobilių

Vilniuje prie „Nordikos“ – naujas „Ignitis ON“ įkrovimo parkas: vienu metu gali įsikrauti 20 elektromobilių
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje prie „Nordikos“ – naujas „Ignitis ON“ įkrovimo parkas: vienu metu gali įsikrauti 20 elektromobilių“ (Reinhard Bruckner / Pexels)

Vilniuje, prie prekybos slėnio „Nordika“ pradėjo veikti atnaujintas ir išplėstas „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo parkas. Iki šiol šioje vietoje veikusios įkrovimo stotelės pakeistos naujos kartos įranga, o po plėtros lokacija tapo didžiausiu itin greito elektromobilių įkrovimo parku sostinėje. Pirmuoju etapu čia įrengta dešimt 200 kW galios įkrovimo stotelių, o vienu metu gali įsikrauti net 20 elektromobilių.

„Vystydami įkrovimo tinklą daug dėmesio skiriame ne tik stotelių skaičiui, bet ir kokybiškoms, vairuotojams patogioms lokacijoms. Atnaujintas parkas leidžia vienu metu įsikrauti daugiau elektromobilių, užtikrina trumpesnį laukimo laiką, o dalis įkrovimo vietų pritaikytos elektriniams mikroautobusams ir elektromobiliams su priekabomis. Tai ypač aktualu verslo klientams ir aktyviai keliaujantiems vairuotojams“, – sako „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.

Pirmieji Baltijos šalyse diegia naujos kartos įkrovimo stoteles

Elektromobilių įkrovimo parke pirmą kartą Baltijos šalyse diegiamos naujos kartos „Alpitronic HYC400 Series 2“ įkrovimo stotelės. Šios stotelės pasižymi patogesniu valdymu, didesniu stotelės liečiamu ekranu, mažesniais energijos nuostoliais, tylesniu veikimu bei didesniu patikimumu.

Itin greitu vadinamas nuolatinės srovės (DC) įkrovimas, kai energija į bateriją tiekiama tiesiogiai, o ne per automobilio borte esantį keitiklį. Tikrąjį įkrovimo greitį lemia ne tik stotelės galia, bet ir paties elektromobilio leidžiama didžiausia galia bei baterijos įkrovos lygis.

„Naujos kartos stotelės suteikia vairuotojams daugiau informacijos ir kontrolės. Pavyzdžiui, jeigu elektromobilis riboja priimamą galią, ši informacija iš karto bus rodoma stotelės ekrane. Tai padės vairuotojams geriau suprasti įkrovimo procesą ir jo eigą“, – sako E. Balta.

„Nordikos“ įkrovimo parkas jau parengtas galios plėtrai ateityje. Stebint stotelių užimtumą ir augant poreikiui, stotelių galią bus galima padidinti nuo 200 kW iki 400 kW, o bendrą parko galią – nuo 2 MW iki 4 MW. Tai leis daugiau elektromobilių vienu metu įkrauti didesne galia, o 400 kW įkrovimą palaikančių modelių vairuotojams – greičiau papildyti baterijas.

Kilovatas (kW) ir megavatas (MW) – galios vienetai: vienas megavatas yra tūkstantis kilovatų. Įkrovimo greitis paprastai būna didžiausias, kai baterija yra iškrauta, o artėjant prie pilnos įkrovos jis sumažėja.

Įkrovimo vietos pritaikytos ir verslo transportui

Dar viena naujovė – keturios įkrovimo vietos pritaikytos elektriniams mikroautobusams bei elektromobiliams su priekabomis. Toks sprendimas ypač aktualus verslo klientams, daugiau vietos reikalaujančioms transporto priemonėms ar aktyviai keliaujantiems.

Atnaujintas įkrovimo parkas taip pat yra pritaikytas žmonėms su negalia, o visą parą veikiantis apšvietimas užtikrina saugų naudojimąsi stotelėmis net ir po prekybos centro darbo laiko valandų.

Šiuo metu „Ignitis ON“ valdo daugiau nei 2100 elektromobilių įkrovimo taškų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tinklas dengia 98 proc. Lietuvos teritorijos, todėl beveik visoje šalyje artimiausią „Ignitis ON“ įkrovimo stotelę galima rasti ne didesniu nei 30 kilometrų atstumu. Tinklas aktyviai plečiamas tiek didžiuosiuose miestuose, tiek pagrindiniuose šalies keliuose.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.