2026 m. spalio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● https://www.flickr.com/photos/97441645@N08● https://www.youtube.com/user/LTSeimastiesiogiai)
Seimo Audito komitetas, rinkęs bei analizavęs informaciją apie atliekų tvarkymą Lietuvoje, 10.35 val. spalio 14 d. posėdyje pristatys nustatytas sistemines problemas bei siūlymus, kaip jas spręsti. Komitetas vertino ne tik į Lietuvą įvežamų atliekų srautus, bet ir jų tolesnį tvarkymą, deginimo pajėgumų naudojimą, Kazokiškių sąvartyno situaciją bei šimtus milijonų eurų kainavusios Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos kontrolės efektyvumą, taip pat sprendimų poveikį šilumos kainai ir Vilniaus miesto šilumos vartotojams.
Kogeneracinė jėgainė vienu metu gamina elektros ir šilumos energiją; jei kuras yra atliekos, jų tvarkymo sąnaudos gali daryti įtaką šilumos kainai.
Komiteto vertinimas kelia esminį klausimą – ar valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis sukurta sistema iš tiesų veikia visuomenės labui. Posėdyje bus įvardytos priežastys, kodėl atliekų srautų valdymas Lietuvoje stringa, kas privalo prisiimti atsakomybę už sistemos spragas ir pastarojo meto krizes. Atskirai bus keliami ir Kazokiškių sąvartyne sukauptų daugiau kaip 333 tūkst. tonų (tai maždaug 14–15 tūkst. visiškai pakrautų sunkiasvorių transporto priemonių) degiųjų atliekų istorijos, stringančios kontrolės bei institucijų aplaidumo klausimai.
Sąvartynuose sukauptos degiosios atliekos didina gaisrų riziką ir gali teršti aplinką, todėl jų laikymą prižiūri aplinkos apsaugos institucijos, tarp jų Aplinkos ministerija.
Posėdyje kviečiami dalyvauti: Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto ir Elektrėnų savivaldybių, UAB „VAATC“ ir UAB Vilniaus kogeneracinės jėgainės atstovai.
Viktoras ŽukauskasViktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų)
Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai
didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko
sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.
