2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje atnaujinta beveik 9 km šilumos tinklo: 30 proc. mažiau bandymų, mažiau atjungto karšto vandens

Vilniuje atnaujinta beveik 9 km šilumos tinklo: 30 proc. mažiau bandymų, mažiau atjungto karšto vandens
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje atnaujinta beveik 9 km šilumos tinklo: 30 proc. mažiau bandymų, mažiau atjungto karšto vandens“ (Nadiia Ganzhyi / Unsplash)

Po sostinės gatvėmis, kiemais ir pėsčiųjų takais išsiraizgęs 778 km ilgio šilumos tiekimo tinklas yra tarsi miesto arterijos, kuriomis šiluma pasiekia vilniečių namus. Siekdamos užtikrinti patikimą šilumos kelią,„Gijos“ kasmet tikrina tinklo būklęir rekonstruoja labiausiai susidėvėjusias atkarpas.Nuoseklios investicijos į šilumos tinklą jau šiemet leido atlikti apie 30 proc. mažiau hidraulinių bandymų nei įprastai, o rekonstruota beveik 9 km šilumos kelio.

Patikimesnis šilumos kelias

Šilumos tiekimo vamzdynai natūraliai dėvisi, todėl šiltuoju metų laiku Vilniaus miesto energetikos sistema besirūpinančios „Gijos“ atlieka savo namų darbus. Vieni svarbiausių – hidrauliniai bandymai, kurių metu, laikinai atjungus karšto vandens tiekimą, patikrinama, ar vamzdynui reikalingas remontas.

Hidraulinių bandymų metu padidinus slėgį vamzdyne galima nustatyti korozijos pažeistas vietas, įtrūkimus, termofikacinio vandens nuotėkius ir kitus defektus. Tai leidžia problemas pašalinti dar prieš joms tampant avarijomis.

Hidraulinis bandymas – tai vamzdyno patikra didesniu nei įprastas slėgiu. Silpnos vietos tokiu metu atsiskleidžia kontroliuojamomis sąlygomis, o ne žiemą, kai gedimas sukeltų ilgesnį šildymo nutrūkimą.

„Šiemet atlikome apie30 proc. mažiau hidraulinių bandymų nei įprastai, o tai reiškia, kad apie 46 proc.vilniečių išvengė šalto dušo. Toks sprendimas tapo įmanomas dėl nuoseklių investicijųir teisės aktų pakeitimų, leidžiančių, atsižvelgiant į tinklo parametrus, pasirinkti vietas, kuriose bandymai yra reikalingiausi“, – sako „Gijų“ Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas.

Hidrauliniai bandymai atlikti 25 zonose. Iš viso hidrauliškai patikrinta apie 438 km iš 778 km ilgio tinklo. Patikros metu nustatyta ir pašalinti72pažeidimai. Palyginimui, 2025 m. jų nustatyta 68, o 2024 m. – 174.

Naujos kartos vamzdynai geriau išlaiko šilumą, todėl sumažėja šilumos nuostoliai ir energija naudojama efektyviau. Atnaujintoms trasoms taip pat reikia mažiau priežiūros, o gedimų kontrolės sistemos leidžia greičiau pastebėti vamzdyno pažeidimus ir defektus.

Rekonstrukcijos – neišvengiamos

„Valdome didžiausią ir sudėtingiausią centralizuoto šilumos tiekimo tinklą Lietuvoje. Vidutinis jo amžius siekia apie tris dešimtmečius, todėl tinklo atnaujinimas yra būtinas darbas“, – teigia „Gijų“ atstovas.

Šiemet rekonstruota 8,748 km šilumos tiekimo tinklo, į šiuos darbus investuota apie 9 mln. eurų. Rekonstrukcijų darbai apėmė Antakalnio, Šnipiškių, Lazdynų, Žirmūnų, Žvėryno, Naujamiesčio, Vilkpėdės ir Šeškinės seniūnijų teritorijas. Šiuo metu atliekami infrastruktūros atstatymo darbai.

„Šilumos tiekimo tinklas driekiasi ne tik po pagrindinėmis miesto gatvėmis, bet ir po daugiabučių kiemais, pėsčiųjų takais bei kitose miesto vietose. Todėl rekonstrukcijoms reikėjo išankstinio planavimo ir derinimo. Prieš pradėdami darbus daugiabučių kiemuose, susitikome su gyventojais ir aptarėme jų eigą bei galimus laikinus nepatogumus“, – pažymi Andrius Agintas.

Infrastruktūros komandos vadovas priduria, kad šiemet, be šilumos tiekimo tinklo, investuota ir į gamybos įrenginius – remontuota ir atnaujinta biokuro katilo įranga, taip pat atliktas elektros gamybos įrenginių kapitalinis remontas.

Mažiausia šilumos kaina Lietuvoje

Spalio mėnesį Vilniuje šilumos kaina siekia 5,99 ct/kWh be PVM arba 7,25 ct/kWh su 21 proc. PVM. Tai – mažiausia šilumos kaina, palyginus su didžiaisiais Lietuvos miestais.

Centralizuotos šilumos kainos nustatomos pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintos metodikos principus. Šilumos kainą sudaro trys pagrindinės dedamosios: pastovioji, kintamoji ir papildoma. Prie jų taip pat prisideda valstybės nustatytas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pastaruosius 6 metus „Gijų“ pastovi dedamosios kainos dalis yra mažiausia Lietuvoje.

Pastovioji šilumos kainos dedamoji dengia nuolatines sistemos išlaikymo sąnaudas, o kintamoji priklauso nuo pagamintos ir patiektos šilumos kiekio bei kuro kainos. Kainų reguliavimu ir metodikomis užsiima Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

„Viena iš pagrindinių priežasčių kodėl galime pasiūlyti konkurencingą paslaugų kainą klientams – investicijos šilumos tiekimo tinklo rekonstrukcijoms bei elektros energijos ir šilumos gamybos įrenginių atnaujinimas“, – akcentuoja „Gijų“ Infrastruktūros komandos vadovas.

„Gijos“ primena, kad šiemet, įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pokyčiams, šildymo sezono laikotarpis prasidėjo nuo spalio 1 d. Pastatai, kuriuose įrengti modernizuoti šilumos punktai, jau galėjo būti pradėti šildyti nuo šio mėnesio pradžios. Tuo metu pastatai, kuriuose yra nemodernizuoti šilumos punktai, pradedami šildyti nuo šiandienos. Tokių „Gijų“ aptarnaujamų šilumos punktų Vilniuje yra 5 proc.

Už pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas atsakingi namų administratoriai ar bendrijos. Šildymo sezono metu gyventojai dėl šilumos tiekimo ar pastato šilumos punkto veikimo, pirmiausia turėtų kreiptis į pastato administratorių, bendriją ar kitą pastato valdytoją.

Šilumos punktas – pastato įrenginys, per kurį iš tinklo gaunama šiluma paskirstoma į šildymo ir karšto vandens sistemas. Modernizuotuose punktuose šilumos tiekimas reguliuojamas tiksliau, todėl jie leidžia efektyviau naudoti energiją.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.