2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys: šiemet remontuojama per 105 km kelio

A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys: šiemet remontuojama per 105 km kelio
Asociatyvi nuotrauka „A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys: šiemet remontuojama per 105 km kelio“ (WikimediaImages / Pixabay)

Bendrovė „Via Lietuva“ į Partnerių dieną pakvietė daugiau nei 150 kelių infrastruktūros sektoriaus atstovų. Susitikime aptarti šių ir artimiausių metų kelių infrastruktūros planai, projektų įgyvendinimo aktualijos, rangovams svarbūs veiklos pokyčiai ir tolesnio bendradarbiavimo kryptys.

Renginio metu „Via Lietuva“ apžvelgė šių metų darbus svarbiausiuose kelių infrastruktūros objektuose – magistralinių kelių remontą, žvyrkelių asfaltavimą, tiltų rekonstrukciją ir kitus vykdomus projektus. Taip pat pristatyta 2026–2027 m. projektų perspektyva, Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimas bei strateginių projektų pažanga ir artimiausi planai.

„Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai veikiama kartu. Partnerystė nėra tik sutartiniai įsipareigojimai – tai gebėjimas išgirsti vieni kitus, laiku spręsti problemas, kartu rasti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už rezultatą. Kasdien kelių infrastruktūros projektus vystančių rangovų patirtis ir įžvalgos yra labai naudingos, todėl tokie susitikimai yra išties svarbūs“, – kalbėjo renginyje dalyvavusi susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

„Patikima partnerystė prasideda nuo atviro dialogo ir bendro supratimo, kokio rezultato siekiame. Vykdant kelių infrastruktūros projektus mums svarbūs visi etapai – nuo planavimo ir projektavimo iki darbų kokybės bei tvarkingos, saugios statybvietės, kurią kasdien mato ir vertina eismo dalyviai. To paties tikimės ir iš rangovų, nes tik glaudžiai bendradarbiaudami galime rasti sprendimus, kurie prisideda prie šalies kelių infrastruktūros vystymo, kad žmonėms Lietuvoje būtų saugu, patogu ir gera keliauti“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Diskusijose ir pranešimuose taip pat aptarta, kaip išmaniau investuoti į kelius, kokias papildomas paslaugas „Via Lietuva“ gali pasiūlyti rinkai. Apžvelgtos viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) aktualijos, šiemet startavęs Kelių fondas ir toliau vystomi karinio mobilumo projektai.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (PPP) – tai sutarties pagrindu vykdomas projektas, kai privatus partneris dalyvauja finansuojant, įgyvendinant ir dažnai prižiūrint viešąją infrastruktūrą, o valstybė už tai atsiskaito per tam tikrą laikotarpį.

Valstybinės reikšmės keliuose – šimtai infrastruktūros projektų

Šiuo metu „Via Lietuva“ vykdo daugiau kaip 430 projektų, kurie yra skirtinguose įgyvendinimo etapuose. Tarp jų – ne tik strateginiai šalies susisiekimo projektai, masiniai automagistralių ir tiltų remontai, tačiau ir kiti darbai, tiesiogiai gerinantys susisiekimą regionuose.

Tęsiama „Via Baltica“ plėtra, kuri išlieka svarbiausiu tarptautinio susisiekimo projektu Lietuvoje, taip pat vykdomi A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga koridorių vystymo sprendiniai, turėsiantys tiesioginės reikšmės regionų pasiekiamumui.

Prioritetinėmis kryptimis išlieka Kaunas–Prienai–Alytus bei Jonavos pietrytinis aplinkkelis. Vakarų Lietuvai strategiškai svarbus Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektas. Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams – šiuo metu vienu metu vykdomi 93 šių objektų projektai, taip pat automagistralių A1 Vilnius-Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys remonto darbai – iš viso šiemet paprastojo remonto darbai šiuose keliuose vykdomi daugiau kaip 105 kilometrų ilgio ruožuose. Paprastasis remontas – tai darbai, kuriais atnaujinama kelio danga ar pašalinami nusidėvėjimo požymiai, bet kelias iš esmės nerekonstruojamas, todėl eismas dažniausiai vyksta ribojamas, o ne visiškai uždaromas.

Vairuotojams prieš kelionę verta pasitikrinti eismo sąlygas ir kelio darbų ruožus. Informaciją teikia Eismo informacijos centras. Pravažiuojant remonto ruožus reikia laikytis laikinų kelio ženklų ir sumažinto greičio.

Nepaisant ribotų išteklių, regionuose šiuo metu vyksta vienas didžiausių kelių infrastruktūros modernizavimo etapų per pastaruosius metus.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.