Vakar Vilniaus savivaldybei vykdant žemės kasimo darbus Laisvės prospekte buvo pažeistas AB Lietuvos radijo ir televizijos (Telecentro) optinis kabelis, dėl ko laikinai sutriko dalies Bendrovės teikiamų paslaugų veikimas. Optinis kabelis – šviesolaidinė linija, kuria dideliu greičiu perduodamas televizijos, radijo ir kitų duomenų signalas, todėl jo pažeidimas gali paveikti daug paslaugų vienu metu.
Sutrikimas paveikė kai kurių žiniasklaidos priemonių (Radiocentro, LNK, PWR, M-1) transliacijas, dėl ko Telecentras patyrė reputacinę žalą.
Bendrovės turimomis žiniomis, incidentas galėjo įvykti dėl to, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi be reikiamų leidimų ir suderinimo su ryšio operatoriais ir kitomis tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis.
Prieš pradedant žemės darbus paprastai reikia gauti leidimą ir suderinti darbų vietą su inžinerinių tinklų savininkais, kad iškasant nebūtų pažeisti po žeme esantys kabeliai ar vamzdynai.
Minimas incidentas galėjo neįvykti, jeigu savivaldybės administracija vykdydama infrastruktūros projektus užtikrintų tinkamą rangovų kontrolę, inžinerinių tinklų identifikavimą, rizikų valdymą bei darbų suderinimą su infrastruktūros valdytojais.
Telecentras atkreipia dėmesį, kad tokių atvejų, kuomet kasimo darbai Vilniaus mieste vykdomi be tinkamai įformintų leidimų ir suderinimų, pasitaiko neretai ir ragina savivaldybę užtikrinti griežtesnę šių procesų kontrolę.
Viktorija VaičiukynienėViktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų)
šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius
migracija ir naujosios miesto virtuvės
maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.
