2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

„Iki“ klientų valdybos nariai atskleidė, kas vyksta už uždarų durų: ko iki šiol nežinojo pirkėjai?

„Iki“ klientų valdybos nariai atskleidė, kas vyksta už uždarų durų: ko iki šiol nežinojo pirkėjai?
Asociatyvi nuotrauka „„Iki“ klientų valdybos nariai atskleidė, kas vyksta už uždarų durų: ko iki šiol nežinojo pirkėjai?“ (Centre for Ageing Better / Unsplash)

Kas iš tiesų vyksta tapus „Iki“ klientų valdybos nariu? Susitikimai prie bendro stalo – tik nedidelė šios veiklos dalis. Per kadenciją nariai patenka ten, kur pirkėjai paprastai neužsuka, savo akimis pamato, kas vyksta dar iki prekėms pasiekiant lentynas, išbando naujoves, vertina produktus ir siūlo, ką būtų galima keisti. Dviejų „Iki“ klientų valdybos kadencijų nariai pasakoja – prieš prisijungdami ir patys nežinojo, kiek daug slypi už kasdienio apsipirkimo ir kaip jų išsakyti pastebėjimai gali virsti realiais pokyčiais.

„Norėjome, kad klientų valdybos nariai galėtų pamatyti gerokai daugiau. Kuo geriau jie supranta, kaip veikia skirtingi procesai ir kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai, tuo konkretesnį grįžtamąjį ryšį gali suteikti. Dvi kadencijos parodė, kad toks atvirumas pasiteisina – sulaukėme ne tik klausimų ar pastebėjimų, bet ir vertingų pasiūlymų, ką galėtume daryti kitaip ar geriau. Ne viena tokia idėja buvo išbandyta praktiškai, o pasiteisinusios tapo realiais pokyčiais parduotuvėse“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.

Kad klientų valdyba turėjo galimybę į prekybos tinklo veiklą pažvelgti visai kitu kampu, pritaria ir antrosios kadencijos narė Anastasija.

„Savo patirtį klientų valdyboje vertinu puikiai. Tikrai paliko didelį įspūdį, nes galėjome iš vidaus pamatyti, kaip kas yra daroma, kaip maistas atsiduria ant mūsų parduotuvių lentynų. Kiekvieną dieną eini į tą parduotuvę, bet per klientų valdybą turi tą galimybę prisidėti prie pokyčių tam tikrų. Iš karto pamatai, kaip tie pokyčiai būna įgyvendinami“, – pasakoja Anastasija.

Galvojo, kad prekės sandėliuojamos ilgiau – realybė nustebino

Vienas pirmųjų žvilgsnių į pirkėjams nematomą „Iki“ darbo pusę pirmosios klientų valdybos narių laukė logistikos centre Panevėžyje. Čia jie susipažino su prekių keliu iki parduotuvių ir pamatė, kiek dėmesio skiriama tam, kad švieži produktai lentynas pasiektų kuo greičiau.

„Maloniai nustebino, kad prekės sandėliuose neužsilaiko. Galvojau, kad viskas ilgiau sandėliuojama“, – stebėjosi pirmosios „Iki“ klientų valdybos narė Dijana.

Iš tiesų ilgiau sandėliuojami tik didesniais kiekiais atvežti ilgesnio galiojimo bakalėjos produktai. Tuo metu šviežia mėsa į parduotuves pristatoma net 6 kartus per savaitę, o prasidėjus naujam lietuviškam derliui vaisiai, uogos ir daržovės iš Lietuvos ūkių „Iki“ lentynas pasiekia per vieną dieną. Kad šviežios gėrybės kuo ilgiau išlaikytų aukščiausią kokybę, skirtingoms jų rūšims parenkamos tinkamiausios laikymo sąlygos. Todėl vaisiai ir daržovės sandėliuose laikomi kelių skirtingų temperatūrų zonose. Sandėlyje temperatūra būna 9–10 laipsnių žemesnė, tad ant parduotuvių lentynose pasirodžiusių pomidorų ar kitų šviežių gėrybių susidarę rasos lašeliai gali reikšti, kad prekės ką tik atkeliavo iš vėsesnio sandėlio. Rasos lašeliai susidaro dėl kondensacijos: šaltas paviršius, patekęs į šiltesnį drėgną orą, aprasoja. Šviežias daržoves ir vaisius prieš valgant vis tiek rekomenduojama nuplauti.

Tinkamos laikymo sąlygos – tik viena šviežumo užtikrinimo dalis. „Iki“ vaisiams ir daržovėms taikoma 3 lygių patikra, kuri prasideda dar laboratorijoje ir tęsiasi iki pat parduotuvės. Logistikos centre klientų valdybos nariai patys stebėjo, kaip tikrinami obuoliai ir arbūzai.

„Nustebino, kad tai nėra tik išvaizdos patikra. Yra matuojami ir tokie dalykai kaip cukraus kiekis ir pan.“, – komentavo pirmosios klientų valdybos narė Kornelija.

Nuo nepriekaištingos švaros iki rankomis puoštų tortų

Pirmosios klientų valdybos nariai turėjo galimybę iš arti susipažinti ir su tuo, kaip gaminamas „Iki“ parduotuves pasiekiantis maistas. Jie lankėsi kulinarijos centre Panevėžyje ir tinklo kepykloje Vilniuje.

Kulinarijos centre jie iš arti stebėjo, kokios žaliavos naudojamos, kaip organizuojami gamybos procesai ir užtikrinami higienos reikalavimai. Maisto saugos reikalavimų laikymąsi Lietuvoje prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri tikrina tiek gamybos, tiek prekybos įmones.

„Tokia švara, kad realiai galėtum valgyti nuo grindų, – juokavo Kornelija. – Net neįsivaizdavau, kaip viskas vyksta. Restoranų virtuvės kartais būna tragiškos būklės, nors galvoji, kad jos yra švarios. O čia – atvirkščiai. Nesitiki ir nustembi, kaip laikomasi maisto saugos taisyklių, kaip švariai gaminamas maistas. Jau po pirmojo klientų valdybos posėdžio pirkau tokių gaminių, o dabar tą darysiu dar ramiau.“

Kepykloje narių dėmesį patraukė ne tik pats gamybos procesas, bet ir naudojami ingredientai. Tortams, pyragams ir kitiems konditerijos gaminiams naudojama tikra grietinėlė, sviestas, pienas, aukščiausios rūšies miltai, o 80 proc. reikalingų ingredientų yra lietuviškos kilmės. Nariai savo akimis pamatė ir tai, kiek darbo atliekama rankomis – nors kepykloje naudojamos šiuolaikinės technologijos, konditeriai patys pjausto vaisius, ruošia ir puošia tortus.

„Ne kažkokia prastesnė, pigiausia alternatyva, o tikrai kokybiški, lokalūs produktai“, – komentavo „Iki“ klientų valdybos narė Onutė. Taip pat labai palankiai įvertinta, kad „Iki“ konditerijoje – „Su meile IKI“ tortuose, pyraguose ir pyragaičiuose – naudojami tik ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai, ne palmių, o kokosų aliejus, nėra jokių dirbtinių saldiklių. Kiaušinių laikymo būdą galima atpažinti pagal ant lukšto atspausdintą kodą: jo pirmasis skaitmuo nurodo, ar vištos laikomos narvuose, ant kraiko, laisvai ar ekologiškame ūkyje.

Už uždarų durų – ne tik stebėjo, bet ir patys kūrė pokyčius

Tačiau klientų valdybos nariai į „Iki“ veiklos užkulisius buvo įleidžiami ne vien tam, kad geriau suprastų, kaip veikia prekybos tinklas. Kita svarbi jų darbo dalis – iš pirkėjo perspektyvos vertinti produktus, išbandyti naujus sprendimus ir teikti pasiūlymus, ką parduotuvėse būtų galima daryti kitaip ar geriau. Pavyzdžiui, pirmosios kadencijos nariai ragavo griliui skirtus gaminius, kartu su „IKI Šefų“ maisto technologais vertino salotas, užkandžius, karštuosius patiekalus bei desertus.

Tuo darbas nesibaigdavo. Po susitikimų narių išsakytos mintys buvo vertinamos, dalis jų išbandomos praktiškai, o pasiteisinusios virsdavo konkrečiais sprendimais. Vienas to pavyzdys – pirmosios kadencijos nario Viktoro dėmesys vyresnių žmonių apsipirkimo patirčiai. Jo pastebėjimai ilgainiui prisidėjo prie iniciatyvos „Išmanūs senjorai“, o pats Viktoras tapo vienu iš savanorių, padėjusių bendraamžiams išmokti naudotis savitarnos kasomis.

„Poreikis tokiam projektui gimė galvojant apie žmoną. Dažnai iš jos girdėdavau baiminimąsi naudotis savitarnos kasomis – „Nemoku, nežinau“, – sako Viktoras.

Tuo tarpu per antros klientų valdybos kadenciją buvo išleista nauja „Iki“ programėlės versija prie kurios prisidėjo valdybos narys Jonas.

„Savo kompetencija ir žiniomis prisidėjau, kad ta programėlė būtų patogesnė vartotojui ir su ja apsipirkimas būtų malonesnis. „Iki“ klientų valdyba turi atrankos procesą ir manau, kad mus pasirinko dėl to, kad mes atstovaujame tam tikrą visuomenės grupę. Pavyzdžiui, aš atstovauju šeimą, bendruomenę. Mes nešame ne tik savo balsą, bet mes nešame ir savo bendruomenių balsą. Tai yra labai svarbu, kad mus išgirstų ir pokyčiai būtų į gerąją pusę“, – sako antros kadencijos klientų valdybos Jonas.

Šiuo metu „Iki“ jau buria trečiąją klientų valdybą, kuri šią kadenciją keliaus po visą Lietuvą. Pirmoji jos sesija spalio 28 d. vyks Panevėžyje, vėliau susitikimai numatyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir dar viename mieste, kurį registruodamiesi padės išrinkti patys pirkėjai. Norintys tapti klientų valdybos nariais gali registruotis „Iki“ interneto svetainėje: https://iki.lt/klientu-valdyba-anketa/

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.