Siekiant užtikrinti kuo sklandesnes keliones Vilniuje, nuo spalio 10 d. 119 maršrute važinės didesnės talpos autobusai, o 118 ir 122 maršrutų autobusai kursuos dažniau. Taip pat plėsis 123 maršrutas – nuo šiol autobusai kursuos iki Riovonių.
Nuo spalio 10 d. 119 maršrute pradės kursuoti didesnės talpos autobusai. Keleiviams tai suteiks daugiau komforto kelionėse ir leis geriau prisitaikyti prie keleivių srautų, ypač piko metu. Didesnės talpos autobusai paprastai būna ilgesni, dažnai lankstiniai, todėl jais vienu metu gali važiuoti daugiau keleivių.
Tam, kad keleiviai galėtų patogiau planuoti savo keliones, nuo spalio 12 d. keisis 118 ir 122 maršrutų autobusų tvarkaraščiai – šių maršrutų autobusai kursuos dažniau.
123 maršruto autobusai kursuos iki Riovonių
Nuo spalio 10 d. keleivių laukia ir 123 maršruto plėtra – autobusai nuo šiol kursuos iki Riovonių, dviem kryptimis:
Lukiškės → Vaduvos g. → Lukiškės;
Lukiškės → Riovonys → Lukiškės.
Riovonių kryptimi taip pat bus įrengtos trys naujos stotelės – Lapių, Voverių ir Naujoji Riovonių. Tad Riovonių gyventojams bus dar patogiau pasiekti miesto centrą.
Prieš planuojant kelionę keleiviams rekomenduojame pasitikrinti atnaujintus konkrečių maršrutų tvarkaraščius.
Aktualią informaciją apie viešojo transporto tvarkaraščius galima rasti judu.lt ir stops.lt interneto svetainėse. Viešojo transporto judėjimą realiuoju laiku stebėti JUDU švieslentėje ir programėlėje.
Tvarkaraščius galima peržiūrėti stops.lt svetainėje. Planuojant kelionę verta žiūrėti konkrečios stotelės tvarkaraštį, nes skirtingose stotelėse tas pats autobusas atvyksta skirtingu laiku.
Monika KazlauskaitėMonika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai)
sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai
miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai
viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.
