2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vakariniai Pašilaičiai: progimnazija su baseinu 2027 m., darželis ir nauji butai su stogo terasomis

Vakariniai Pašilaičiai: progimnazija su baseinu 2027 m., darželis ir nauji butai su stogo terasomis
Asociatyvi nuotrauka „Vakariniai Pašilaičiai: progimnazija su baseinu 2027 m., darželis ir nauji butai su stogo terasomis“ (Jakub Pabis / Pexels)

Vakarinėje Pašilaičių dalyje per artimiausius kelerius metus bus investuota dešimtys milijonų eurų į naują švietimo, susisiekimo ir viešųjų erdvių infrastruktūrą. Čia jau statoma 28,2 mln. eurų vertės progimnazija su baseinu, kyla naujas vaikų darželis, plėtojamos gatvės, pėsčiųjų ir dviračių jungtys, planuojamos naujos viešosios erdvės.

Miesto investicijas papildo privatus kapitalas. NT plėtros bendrovė „REWO“ Leičių gatvėje vysto beveik 100 mln. eurų vertės „REWO Leičiai“ gyvenamųjų namų kvartalą. Šios vietos potencialą rinka jau įvertino – rezervuota daugiau nei pusė parduodamų butų. „Citify“ duomenimis, šiuo metu tai populiariausias vystomas NT projektas visuose Pašilaičiuose. 75–80 proc. pirkėjų būstą renkasi gyvenimui sau.

Laukiantiems dar didesnio butų pasirinkimo šiame projekte, „REWO“atveria ir antrąją kvartalo dalį – dar 77 butus.

Naujame etape – terasos iki 125 kv. metrų

II „REWO Leičiai“ projekto etape bus statomi penki daugiabučiai, kuriuose suplanuoti 322 butai ir 11 komercinių patalpų. Kartu plėsis ir erdvių būstų pasirinkimas. Viršutiniuose aukštuose numatytas platesnis 4 kambarių butų pasirinkimas, o ieškantieji dar erdvesnių namų čia ras ir 5 kambarių būstą. Išskirtinė projekto detalė – viršutiniuose aukštuose suplanuoti butai turės erdvias 90–125 kv. metrų stogo terasas.

„Pirmojo etapo rezultatai rodo, kad pirkėjai vertina ne tik tai, ką siūlome šiandien, bet ir tai, kokia ši vieta bus po kelerių metų. Todėl II etapą atveriame jau dabar – norime suteikti daugiau pasirinkimo žmonėms, kurie būsto sprendimą priima ilgam laikui ir jau yra įvertinę Pašilaičių bei mūsų vystomo projekto potencialą“, – sako „REWO“ vadovas Gediminas Mickėnas.

Projekto plėtrą lydi ir užtikrintas bankinis finansavimas – „REWO“ su „Bigbank“ jau pasirašė 26,5 mln. eurų finansavimo sutartį, apimančią pirmojo etapo vystymą bei kitų kvartalo etapų finansavimą iki statybų pradžios. Pirmojo etapo statybos jau vyksta, o naujakuriai įsikelti galės 2028 metais. Pirmojo etapo statybų generalinis rangovas – „Jungtiniai projektai“.

Perkant butą statomame name, verta atidžiai perskaityti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį: joje nurodoma, kokios būklės (be apdailos, dalinės ar visiškos apdailos) butas bus perduotas, kokie mokėjimo etapai ir kas nutinka, jei statybos užsitęsia.

Kol statomas kvartalas, transformuojasi visas rajonas

Pašilaičiai ir Perkūnkiemis patenka į aktyviausių Vilniaus miesto savivaldybės investicijų zoną – pagal 177 mln. eurų vertės miesto švietimo infrastruktūros programą dalis investicijų nukreipta būtent į šį rajoną. Vienas ryškiausių pokyčių – nauja Perkūnkiemio progimnazija Pavilnionių gatvėje. 28,2 mln. eurų vertės mokykloje mokysis apie 612 vaikų, joje bus įrengtas baseinas, sporto salės ir aikštynas, o dalimi infrastruktūros galės naudotis ir vietos bendruomenė. Progimnaziją planuojama atidaryti 2027 m. rugsėjį. Savivaldybė šį projektą sieja su 15 minučių miesto principu – siekiu, kad svarbiausios kasdienės paslaugos gyventojams būtų pasiekiamos be automobilio.

Bieliūnų gatvėje bus statomas naujas lopšelis-darželis, kuriame tilps beveik 300 vaikų, o Perkūnkiemio gatvėje numatyta nauja viešoji erdvė – Perkūno oželio skveras. Plečiama ir susisiekimo infrastruktūra: per naują Bieliūnų gatvę jau suformuotas išvažiavimas į Ukmergės gatvę, o netoliese „REWO Leičiai“ projekto bus tiesiama nauja Leičių gatvės atkarpa su pėsčiųjų infrastruktūra.

Šių projektų įgyvendinimo terminai aktualūs ir būsimiems „REWO Leičiai“ gyventojams. 2028 metais į kvartalą besikeliantys naujakuriai jau galės naudotis dalimi šiandien kuriamos infrastruktūros ir jos teikiamais patogumais.

„Kurdami „REWO Leičiai“ galvojome apie konkrečias kasdienes situacijas – kiek laiko užtrunka nuvežti vaikus į darželį ar mokyklą, nuvažiuoti į treniruotę, apsipirkti ar pasiekti darbą. Norėjome, kad kuo daugiau šių poreikių būtų galima patenkinti arčiau namų. Tai, kad didžioji dalis pirmųjų pirkėjų renkasi namus sau, mums yra svarbus signalas: šiais laikais būsto kokybę lemia ne tik pats butas, bet ir tai, kaip žmogus gyvena išėjęs pro jo duris“, – sako G. Mickėnas.

Būtent tokią logiką apibendrina projekto koncepcija „Gyvenimui, kuriame lieka laiko“ – gyvenamoji aplinka planuojama taip, kad kuo mažiau kasdienybės būtų praleidžiama važiuojant iš vienos miesto dalies į kitą.

Gyvenamajame rajone – centrinėms miesto vietoms būdingas planavimas

„REWO Leičiai“ kvartalas projektuojamas kitaip nei ilgą laiką šioje miesto dalyje vyravusi plėtra – dėmesio skiriant ne vien pastatams, bet ir tam, kas vyksta tarp jų.

Beveik 3 ha teritorijoje visos automobilių stovėjimo vietos numatytos po žeme, todėl vidinės erdvės paliekamos pėstiesiems, želdynams ir gyventojų poilsiui. Toks sprendimas ne tik atlaisvina erdves žmonėms, bet ir leidžia kurti tylesnę, saugesnę bei žalesnę gyvenamąją aplinką. Požeminis automobilių stovėjimas leidžia išvengti automobilių kieme, tačiau vietą požeminėje aikštelėje paprastai tenka įsigyti atskirai arba ją aiškiai įtraukti į pirkimo sutartį.

Kvartale iš viso bus 676 butai, 39 komercinės patalpos ir 651 požeminė automobilių stovėjimo vieta.

Pasak projekto pardavimų komandos, būstus čia renkasi ir kitų Lietuvos miestų gyventojai: dalis juos perka Vilniuje studijuojantiems ar čia gyvenimą pradedantiems vaikams, kiti žiūri kaip į patikimą NT investiciją sostinėje.

Šiai pirkėjų grupei svarbus ir susisiekimas. Netoliese esantis Vakarinis aplinkkelis bei Ukmergės gatvė leidžia kvartalą patogiai pasiekti atvykstant tiek Kauno, tiek Panevėžio kryptimis, nevažiuojant per centrinę miesto dalį.

Visų trijų etapų „REWO Leičiai“ daugiabučių statybas planuojama baigti 2029 m. rudenį.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.