Tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’26“ atidarymo išvakarėse, spalio 1 d., LITEXPO parodų centre įvyko tradicinis išankstinis ekspozicijos pristatymas. Renginį, subūrusį meno, verslo ir kultūros pasaulio atstovus, organizavo advokatų kontora COBALT ir lauko reklamos įmonė „JCDecaux Lietuva“. Kviestiniai svečiai pirmieji turėjo galimybę apžiūrėti ką tik parengtą mugės ekspoziciją, kurios dėmesio centre šiemet – Vilniaus, Varšuvos ir Vienos šiuolaikinio meno scenos.
17-ąjį kartą vykstanti „ArtVilnius“ šiemet kviečia pažvelgti į tris istoriškai ir geografiškai artimas, tačiau savitus meno balsus turinčias Europos sostines – Vilnių, Varšuvą ir Vieną. Jų meno scenos susitinka 70 galerijų ekspozicijose, Projektų zonoje, tarptautinėje skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodoje „Takas“ bei kitose mugės erdvėse.
Meno mugė skiriasi nuo muziejaus ar įprastos parodos tuo, kad galerijos savo stenduose ne tik pristato, bet ir parduoda kūrinius. Todėl lankytojai gali tiesiogiai kalbėtis su galerininkais apie menininkus, darbų kainas ir įsigijimo galimybes.
„ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė pažymi, kad trijų sostinių meno scenas vienija ne tik V raidė miestų pavadinimuose, bet ir bendra istorija. „Nors miestai nėra toli vienas nuo kito, kiekvienas jų turi savitą balsą. Bus įdomu atrasti netikėtas sąsajas, palyginti skirtingas patirtis ir iš naujo įvertinti Vilniaus vietą Europos meno žemėlapyje“, – sako D. Stomienė.
Nuo „Zachęta“ iki „Gelatin“
Vienas ryškiausių trijų sostinių dialogo taškų – Neringos Bumblienės kuruojama „ArtVilnius’26“ Projektų zona. Joje Vilniui atstovauja Deimantas Narkevičius ir Emilija Škarnulytė, Varšuvai – nacionalinė dailės galerija „Zachęta“ ir „Galeria Studio“, o Vienos meno sceną pristato tarptautiniu mastu žinomas menininkų kolektyvas „Gelatin“, kurį į Vilnių atvežė galerija „Meyer Kainer“. Projektų zonoje taip pat dalyvauja Rothko muziejus iš Daugpilio ir Panevėžio „Stasys Museum“.
„Gelatin“ žinomi dėl provokuojančių, humoristinių ir absurdo nevengiančių performansų, skulptūrų bei didelio mastelio instaliacijų, o Varšuvos „Zachęta“ į Vilnių atveža kitokį šiuolaikinio meno žvilgsnį – socialines ir visuomenines temas reflektuojančius kūrinius.
Kita svarbi mugės dalis – kasmetė skulptūrų, instaliacijų ir performansų paroda „Takas“. Šiemet ją pirmą kartą kuruoja Vienoje gyvenantis menininkas, kuratorius ir rašytojas Aliaksei Barysionakas. Vienuolikos menininkų kūriniai išsidėsto ne tik pagrindinėse ekspozicijų salėse, bet ir koridoriuose, mažiau įprastose LITEXPO erdvėse bei lauke. Parodos maršrutas veda per šiandienos grėsmių ir trapumo temas – nuo apleistų pramoninių erdvių ir asmeninių archyvų iki virtualių pasaulių bei sakralių motyvų. Instaliacija – erdvinis kūrinys, kuriame menininkas iš daiktų, medžiagų ar šviesos sukuria visą aplinką, o performansas – gyvas veiksmas, vykstantis žiūrovų akivaizdoje.
Menas – erdvė pamatyti kitaip
„ArtVilnius“ mecenatė, jau 14-tus metus renginį remianti advokatų kontora COBALT prisideda ne tik prie mugės organizavimo, bet ir yra įsteigusi geriausio jaunojo menininko premiją, kasmet skiriamą vienam iš čia savo darbus pristatančių kūrėjų.
Pasak COBALT Lietuvos biuro vadovaujančio partnerio dr. Irmanto Norkaus, ilgametis bendradarbiavimas su „ArtVilnius“ kontorai svarbus ne vien kaip kultūros rėmimo iniciatyva.
„Šiuolaikinis menas skatina pažvelgti į mums pažįstamus dalykus kitaip ir pastebėti tai, ko kasdienybėje galbūt nepamatome. Versle ir teisėje esame įpratę ieškoti sprendimų ir atsakymų, o menas dažnai pirmiausia kelia klausimus. Manau, kad gebėjimas sustoti, suabejoti tuo, kas atrodo savaime suprantama, pamatyti kitą perspektyvą vertingas ne tik mene. Todėl mums prasminga jau daugelį metų būti šalia „ArtVilnius“, padėti stiprinti šiuolaikinio meno lauką Lietuvoje ir suteikti daugiau matomumo kūrėjams“, – sako I. Norkus.
Šiuolaikinio meno santykis su miestu ir viešąja erdve – dar viena šių metų mugėje ryškėjanti tema.
„JCDecaux Lietuva“ vadovė Žaneta Fomova pripažįsta, kad ją itin domina momentas, kai menas palieka galerijos erdves ir tampa miesto gyvenimo dalimi.
„Vilnius, Varšuva ir Viena turi skirtingą istoriją, architektūrą ir miesto charakterį, todėl įdomu, kaip menas kiekviename jų kuria kitokią viešosios erdvės patirtį. Galerijoje ar mugėje mes ateiname susitikti su menu, o mieste menas gali susitikti su mumis – netikėtai, neplanuotai, įsiterpdamas į kasdienybę. Kartais užtenka vieno kūrinio, kad pažįstama gatvė, aikštė ar pastatas staiga taptų matomi kitaip. Menas gali ne tik keisti erdvę – jis gali pakeisti mūsų santykį su ja“, – įsitikinusi Ž. Fomova.
Atradimai gali prasidėti nuo pokalbio
Šių metų mugėje lankytojams D. Stomienė pataria neapsiriboti iš anksto žinomais vardais. Greta Projektų zonos ir „Tako“ ji kviečia stabtelėti prie Jaunojo kolekcininko stendo, kuriame pristatomi iki 1 000 eurų kainuojantys kūriniai, užsukti į dar negirdėtos galerijos ekspoziciją ir kalbėtis su menininkais bei galerininkais.
„Siūlyčiau mugėje pasilikti laiko netikėtiems atradimams. Pakalbinkite galerijų atstovus ar menininkus, paklauskite apie kūrinį, kuris privertė sustoti. Tokie pokalbiai dažnai tampa asmeninio santykio su menu pradžia. Tikiuosi, kiekvienas lankytojas iš mugės išsineš bent vieną kūrinį ar mintį, prie kurios norės sugrįžti“, – sako D. Stomienė.
17-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’26“ LITEXPO vyksta spalio 1–4 dienomis.
Daugiau informacijos apie parodų centrą rasite LITEXPO svetainėje, o apie pačią mugę – „ArtVilnius“ svetainėje.
