2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Saulės elektrinėms, šilumos siurbliams ir elektromobiliui – iki 50 tūkst. eurų paskola gyventojams

Saulės elektrinėms, šilumos siurbliams ir elektromobiliui – iki 50 tūkst. eurų paskola gyventojams
Asociatyvi nuotrauka „Saulės elektrinėms, šilumos siurbliams ir elektromobiliui – iki 50 tūkst. eurų paskola gyventojams“ (Watt A Lot / Unsplash)

Degalų kainos perkopė psichologinę 2 eurų už litrą ribą, o šilumos energijos kaina per metus išaugo daugiau kaip ketvirtadaliu. Negana to, ekspertai prognozuoja, kad artėjantį šildymo sezoną šildymo kaina dar labiau išaugs. Gyventojai ir verslas vis dažniau ieško būdų sumažinti augančias išlaidas ir priklausomybę nuo brangstančių energijos išteklių. Viena iš galimybių – investuoti į atsinaujinančią energetiką, energijos vartojimo efektyvumą ar švaresnį transportą. Tam gali būti pasitelkiamas ir „Kreda“ grupės kredito unijų finansavimas su Europos investicijų fondo garantija – tvarioms investicijoms numatyta iki 70 mln. eurų.

Kredito unija – narių savitarpio pagalbos principu veikianti kooperatinė finansų įstaiga, kuri paskolas teikia savo nariams.

Taupyti skatina ne tik aplinkosauga, bet ir išlaidos

Lietuvos energetikos agentūros užsakymu 2026 m. atlikta gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausa parodė, kad 92 proc. respondentų teigia bent kartais taupantys energiją. Pagrindinė taupymo priežastis išlieka finansinė – norą sutaupyti pinigų nurodo 88 proc. apklaustųjų.

Augant energijos sąnaudoms, investicijos į jų mažinimą tampa aktualios tiek gyventojams, tiek verslui. Finansavimas su Europos investicijų fondu (EIF) „InvestEU“ garantija gali būti naudojamas įvairiems projektams, padedantiems mažinti energijos vartojimą ar pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. „InvestEU“ yra Europos Sąjungos investicijų programa, o Europos investicijų fondas priklauso Europos investicijų banko grupei ir dažniausiai skolina ne tiesiogiai, o teikia garantijas finansų tarpininkams. Daugiau informacijos: Europos investicijų fondo svetainėje.

Pagal su EIF pasirašytą sutartį Kreda grupės kredito unijos naujiems investiciniams projektams iš viso gali skirti iki 70 mln. Eurų finansavimo.

Finansuojami skirtingi projektai

„Kreda“ grupės kredito unijose gyventojai iki 50 tūkst. eurų finansavimą vienam projektui gali pasitelkti saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, energijos kaupikliams, individualiojo namo renovacijai, taip pat elektromobiliui įsigyti.

Šilumos siurblys perkelia šilumą iš oro, grunto ar vandens į pastato šildymo sistemą, todėl sunaudoja gerokai mažiau elektros nei tiesioginis elektrinis šildymas. Energijos kaupikliai leidžia saulės elektrinės pagamintą energiją sukaupti ir panaudoti vėliau.

Verslui finansavimo galimybių spektras dar platesnis – nuo saulės elektrinių ir energijos kaupimo sistemų iki gamybos elektrifikavimo, gamybinių pastatų modernizavimo, šilumos atgavimo sprendimų, energiją taupančios įrangos ar elektrinio komercinio transporto įsigijimo. Finansavimas gali būti aktualus ir žemės ūkiui, pavyzdžiui, investuojant į saulės elektrines, energijos kaupimo sistemas ar mažos ir nulinės emisijos transportą.

„Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą šiandien turi labai konkretų ekonominį pagrindą – jos gali padėti sumažinti kasdienes verslo ar namų ūkių išlaidas, todėl norime, kad tokio finansavimo galimybės būtų prieinamos ne tik didžiosioms įmonėms, bet ir mažesniam verslui bei regionų gyventojams, tarp kurių – ir mūsų nariai“, – sako Ramūnas Kutelis, Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovas.

EIF garantija yra paskolos užtikrinimo priemonė, kuri gali būti panaudota padengti dalį trūkstamo užstato. Tai reiškia, kad finansavimas gali būti prieinamas ir verslui ar gyventojams, neturintiems pakankamai turto paskolai užtikrinti. Garantija nėra subsidija: paskola vis tiek turi būti grąžinta, o garantija tik sumažina kredito unijos riziką, kai paties skolininko turimo užstato nepakanka.

Didesnės galimybės gyventojams ir verslui regionuose

„Kreda“ grupės kredito unijų teikiamas finansavimas su EIF „InvestEU“ garantija prieinamas fiziniams asmenims, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų.

Garantijos dalis priklauso nuo paskolos gavėjo registracijos vietos ir projekto. Fiziniams asmenims gali būti taikoma 30–80 proc. garantija, Vilniuje ir Vilniaus regione veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms – 30–70 proc., o regionuose veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms – iki 80 procentų.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.