2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus kongresų centrą prie Neries projektuos „IMPLMNT architects“: pastatas skirtas iki 4 400 dalyvių renginiams

Vilniaus kongresų centrą prie Neries projektuos „IMPLMNT architects“: pastatas skirtas iki 4 400 dalyvių renginiams
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus kongresų centrą prie Neries projektuos „IMPLMNT architects“: pastatas skirtas iki 4 400 dalyvių renginiams“ (Shire777 / Pixabay)

Sostinei ir visai Lietuvai strategiškai svarbus projektas – Vilniaus kongresų centras – žengia į naują etapą. Pasirašyta projektavimo sutartis su architektūrinės idėjos konkursą laimėjusia Lietuvos architektų studija „IMPLMNT architects“. Tai reikšmingas žingsnis kuriant tarptautinio lygio konferencijų ir renginių erdvę, kuri stiprins Vilniaus konkurencingumą, prisidės prie ekonomikos augimo bei atvers miestiečiams ir svečiams naujai sutvarkytą Neries pakrantės dalį.

„Vilniaus ambicija tapti tarptautinių konferencijų, verslo renginių ir idėjų mainų centru regione šiandien tampa dar labiau apčiuopiama. Pradedamas projektuoti Vilniaus kongresų centras kurs ilgalaikę vertę Lietuvos ekonomikai, stiprins sostinės tarptautinį konkurencingumą ir atvers miestui naujas augimo galimybes“,– sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Pagal projektavimo sutartį „IMPLMNT architects“ parengs Vilniaus kongresų centro ir jo prieigų projektą, apimantį visus projektavimo etapus – nuo projektinių pasiūlymų parengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo iki techninio darbo projekto rengimo, jo ekspertizės akto gavimo, BIM modelio sukūrimo bei projekto vykdymo priežiūros.

Statybą leidžiantis dokumentas – savivaldybės ar kitos įgaliotos institucijos išduodamas leidimas pradėti statybos darbus. Projekto ekspertizė – nepriklausomas patikrinimas, ar projektas atitinka teisės aktų ir statybos techninių reglamentų reikalavimus.

BIM modelis – skaitmeninis pastato modelis, kuriame be geometrijos saugoma informacija apie konstrukcijas, medžiagas ir inžinerines sistemas. Jis naudojamas projektuojant, statant ir vėliau eksploatuojant pastatą.

Vilniaus vystymo kompanija numato, kad projektavimo darbai bus baigti 2028 m. viduryje.

„Nuo architektūrinės idėjos pereiname prie jos įgyvendinimo. Pasirašyta projektavimo sutartis leidžia pradėti kitą Vilniaus kongresų centro etapą ir nuosekliai judėti link modernaus, tarptautinius renginius pritrauksiančio objekto sukūrimo. Mūsų komanda yra pasirengusi glaudžiai dirbti su projektuotojų komanda, kad konkurso laimėtojų vizija taptų nauju traukos centru Vilniuje“, – teigia konkursą organizavusios sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos l.e.p generalinis direktorius Mantas Kuncaitis. Vilniaus vystymo kompanija yra savivaldybės valdoma bendrovė, atsakinga už viešojo intereso objektų plėtrą sostinėje.

Konkursą laimėjusi „IMPLMNT architects“ komanda (Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Aurelija Kniukštaitė, Jonė Virbickaitė, Giedrė Jurkuvėnaitė) konkursui pateiktame projekte devizu „TRYS“ pristatė apie 22,3 tūkst. kv. m bendro antžeminio ir 15,5 tūkst. kv. m bendro požeminio ploto Kongresų centro idėją. Jame numatytos įvairaus dydžio salės, pritaikomos skirtingo masto renginiams iki 4 400 dalyvių.

„Tai tikrai svarbus projektas ne tik dėl Vilniaus ambicijos tapti aukščiausio lygio konferencijų ir renginių centru, bet itin atsakingas urbanistine ir architektūrine prasme. Tai projektas, kuris kuria viešųjų erdvių sistemą. Per pastatą ir jo aplinką jis jungia Naujamiestį su Žvėryne realizuojamu nauju pėsčiųjų ir dviračių tiltu, priartina miestą prie upės. Didelė atsakomybė yra vietos kontekstas, tiek architektūrine, tiek gamtine prasme – Neries pakrantė, Seimo rūmai, visa A. Goštauto gatvės struktūra. Konkurse suradome atsakymus, kuriuos turėsime realizuoti šiame etape”, – pasakoja „IMPLMNT architects“ architektas Aurimas Syrusas.

Projektu siekiama, kad Vilniaus kongresų centras natūraliai įsilietų į miesto urbanistinį audinį ir taptų organiška viešųjų erdvių sistemos dalimi. Komplekso tūriai sąmoningai skaidomi ir laipsniškai žeminami Neries bei Seimo kryptimi, kad naujasis pastatas neužgožtų svarbių sostinės simbolių, o juos papildytų, kurdamas patrauklią, atvirą ir žmonėms draugišką erdvę.

„IMPLMNT architects“ vizualizacijos

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.