2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

VU Verslo mokykloje – 7 valstybės finansuojamos vietos „DeepTech Entrepreneurship“ magistrantūroje su CERN

VU Verslo mokykloje – 7 valstybės finansuojamos vietos „DeepTech Entrepreneurship“ magistrantūroje su CERN
Asociatyvi nuotrauka „VU Verslo mokykloje – 7 valstybės finansuojamos vietos „DeepTech Entrepreneurship“ magistrantūroje su CERN“ (cottonbro studio / Pexels)

Ekonomikos ir inovacijų ministerija trečius metus iš eilės pažangiems studentams finansuoja aukštųjų technologijų verslo (angl. „DeepTech Entrepreneurship“) magistrantūros studijų programą Vilniaus universiteto Verslo mokykloje (VU VM). Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas šiandieną pasirašė trišales finansavimo sutartis tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vilniaus universiteto ir 7 studentų. Tam skirta 49,3 tūkst. Eurų.

„Per trejus metus jau finansavome 21 studento magistrantūros studijas. Ši studijų programa, sukurta bendradarbiaujant su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN, įvairių sričių mokslininkais ir inovatyvaus verslo atstovais, suteikia jauniems žmonėms galimybę įgyti žinių ir kompetencijų, reikalingų kuriant pažangius sprendimus. Tai, kad visi ankstesnį finansavimą gavę studentai šiandien sėkmingai dirba ar toliau tęsia studijas programoje bei siekia aukštų rezultatų, rodo, jog investicijos į talentus duoda realią grąžą Lietuvai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

VU Verslo mokyklos programa „DeepTech Entrepreneurship“ yra vienintelė Lietuvoje studijų programa, kurios turinys parengtas bendradarbiaujant su Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN. Programa ugdo technologijų, verslumo ir lyderystės kompetencijas, o studentai turi galimybę susipažinti su CERN žinių perdavimo ir technologijų komercializavimo veikla.

Technologijų komercializavimas – procesas, kai mokslinių tyrimų rezultatai paverčiami produktais ar paslaugomis, kurias galima parduoti rinkoje. Aukštųjų technologijų (angl. „deep tech“) startuoliai paprastai remiasi moksliniais ar inžineriniais atradimais.

CERN – tarptautinė mokslinių tyrimų organizacija netoli Ženevos, žinoma kaip Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo vieta. Joje kuriamos technologijos dažnai pritaikomos ir už fizikos ribų, todėl vyksta jų perdavimas verslui.

„Džiaugiamės galėdami tęsti partnerystę su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri investuoja į aukštųjų technologijų verslumo kompetencijų ugdymą. Ši programa suteikia studentams galimybę ne tik įgyti verslo žinių, bet ir suprasti, kaip technologijas paversti rinkai aktualiais produktais bei sprendimais. Tai svarbus indėlis į Lietuvos inovacijų ekosistemos stiprinimą“, – sako Vilniaus Universiteto Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.

VU VM studijų programa „DeepTech Entrepreneurship“ suteiks galimybę studentams įgyti inovacijų valdymo, technologiškai pažangių produktų ir paslaugų vystymo, technologijų startuolių kūrimo žinių ir įgūdžių. Studentai, studijų metu vystantys savo startuolius, taip pat turės galimybę išvykti studijų vizito į CERN – vieną pažangiausių pasaulyje mokslinių tyrimų centrų.

Studijų programų ir galimybių finansavimo sąlygas galima rasti Vilniaus universiteto svetainėje: vu.lt.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.