Kaip išspręsti problemą, kuri iki šiol atrodė per daug sudėtinga? Kaip laboratorijoje gimusią idėją paversti produktu, technologija ar sprendimu, kuris būtų naudingas ne tik mokslo bendruomenei, bet ir visuomenei? Atsakymų į šiuos klausimus spalio 23 d. bus ieškoma Vilniaus universiteto (VU) inovacijų dienoje „INNODAY“.
Jau šeštąjį kartą vyksiančiame renginyje pristatomos istorijos rodo įvairius mokslo ir verslo bendradarbiavimo kelius: vienur partnerystė prasidėjo nuo konkretaus verslo poreikio, kitur – nuo mokslinėje laboratorijoje gautos įžvalgos, dar kitur – nuo technologijos, kurią reikėjo pritaikyti naujam uždaviniui.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimas dažniausiai reiškia, kad įmonė ir mokslo institucija kartu kuria ar tobulina produktą, technologiją ar paslaugą: įmonė pateikia praktinį poreikį, o mokslininkai – tyrimų kompetenciją, metodus ir įrangą.
„Mokslo ir verslo bendradarbiavimas ne visada prasideda nuo aiškiai suformuluoto projekto. Kartais pirmiausia reikia susitikti, pasikalbėti ir suprasti, kokių klausimų kyla kitai pusei. Tokiose diskusijose gali atsirasti netikėtų sąsajų, o kartu – ir idėjų, kaip mokslines žinias pritaikyti praktiškai. VU inovacijų diena sukuria progą tokiems susitikimams“, ‒ sako VU Gyvybės mokslų centro profesorius Rolandas Meškys, kuris pernai „INNODAY 2025“ renginyje pasakojo apie mikroorganizmų pritaikymą tvarioms biotechnologijoms.
Vienas svarbiausių mokslo ir verslo bendradarbiavimo klausimų – kaip atrasti bendrą kalbą? Mokslininkui dažnai svarbu tikslumas, tinkami tyrimo metodai ir patikimi rezultatai, o verslui reikia greitų atsakymų. Verslo ir mokslo bendradarbiavimą tango šokiui prilyginusi kosmetikos įmonės „ODA“ įkūrėja ir vadovė Irena Jokšienė pernai Inovacijų dienoje pristatė bendradarbiavimo su VU patirtį.
„Verslui verta ateiti į „INNODAY“ ne tik tada, kai jau turi konkretų klausimą mokslininkui. Kartais svarbiausia yra tiesiog susitikti, išgirsti, ką šiandien tiria ir kuria mokslininkai, ir suprasti, kad jų žinios gali padėti išspręsti problemas, apie kurias dar vakar net negalvojome“, ‒ sako I. Jokšienė.
Inovacijų dienoje pristatomos istorijos svarbios ir todėl, kad jos keičia požiūrį į pačias inovacijas. Inovacijos nėra vien tik naujos technologijos ar produktai, bet ir gebėjimas sujungti turimas žinias, žmones ir skirtingas kompetencijas taip, kad atsirastų sprendimas, kurio vienas žmogus ar viena organizacija galbūt nebūtų sukūrę. Kartais tam pakanka vieno pokalbio, netikėto klausimo ar žmogaus, kuris į tą pačią problemą pažvelgia iš kitos perspektyvos. Būtent tokias galimybes susitikti, dalytis idėjomis ir ieškoti bendrų sprendimų kuria „INNODAY“.
„INNODAY 2026“ šį pokalbį tęs spalio 23 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre. Renginio programoje – mokslo ir verslo bendradarbiavimo istorijos ir VU mokslininkų kuriami sprendimai genomo redagavimo, aplinkosaugos, bioaerozolių, skaitmeninės patologijos ir kitose srityse. Renginys kvies susitikti tuos, kurie turi klausimų, idėjų, mokslinių žinių ar praktinių iššūkių – galbūt būtent šis susitikimas taps naujo sprendimo pradžia.
Genomo redagavimas – tai metodai, leidžiantys tiksliai keisti gyvo organizmo DNR sekas. Bioaerozoliai – ore sklandančios biologinės kilmės dalelės, pavyzdžiui, virusai, bakterijos ar žiedadulkės. Skaitmeninė patologija – audinių mėginių tyrimas analizuojant jų skaitmeninius vaizdus.
Renginio programa ir registracija
Daugiau apie Vilniaus universitetą ir jo veiklą galima sužinoti universiteto svetainėje.
