2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vlado Putvinskio raštai pirmą kartą išleisti: knygos pristatymas spalio 6 d. Vilniuje

Vlado Putvinskio raštai pirmą kartą išleisti: knygos pristatymas spalio 6 d. Vilniuje
Asociatyvi nuotrauka „Vlado Putvinskio raštai pirmą kartą išleisti: knygos pristatymas spalio 6 d. Vilniuje“ (cottonbro studio / Pexels)

Spalio 6 d., antradienį, 18.00 val., minint 153-ąsias, vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų Vlado Putvinskio gimimo metines, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31) vyks leidinio „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis, šaulė, LR Seimo narė Ingrida Šimonytė, šaulys, leidinio sudarytojas dr. Mindaugas Nefas, leidėjas dr. Arturas Mickevičius. Knygos sutiktuves moderuos šaulys, žurnalistas Rimvydas Valatka. Muzikinį sveikinimą Vladui Putvinskiui ir leidinio sutiktuvių dalyviams atliks VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė).

Leidinyje skelbiamas žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio (1873 10 06–1929 03 05) rašytinis palikimas, iki šiol saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Lietuvos šaulių sąjunga – savanoriška visuomeninė organizacija, kuri ugdo pilietiškumą, puoselėja tautos istorinę atmintį ir rengia piliečius krašto gynybai. Daugiau informacijos – organizacijos svetainėje.

Pirmą kartą publikuojamas iki 1940 m. taip ir neišleistas V. Putvinskio raštų pirmasis tomas, perspausdinami antrajame tome 1933 m. skelbti jo publicistiniai straipsniai politiniais ir visuomeniniais klausimais. Juose daug dėmesio skiriama Šaulių sąjungai ir šauliškosios ideologijos sklaidai. Abu tomai publikuojami su paaiškinimais, patikslinimais ir juose minimų faktų išplėtimais. Kartu skaitytojui pateikiamos įžvalgos apie V. Putvinskio veiklą ir jos reikšmę, taip pat jo raštų kūrimo bei leidybos istorija.

Leidinį išleido Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Finansavo Lietuvos kultūros taryba. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra pagrindinė šalies leidinių kaupimo ir saugojimo įstaiga; jos svetainėje galima rasti katalogus ir informaciją apie leidinius.

Renginio organizatoriai:

VDU Švietimo akademija, Lietuvos šaulių sąjunga ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.