2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilnius 2027 m. sportui skirs 1,5 mln. eurų: 1 mln. – nemokamoms treniruotėms ir mankštoms

Vilnius 2027 m. sportui skirs 1,5 mln. eurų: 1 mln. – nemokamoms treniruotėms ir mankštoms
Asociatyvi nuotrauka „Vilnius 2027 m. sportui skirs 1,5 mln. eurų: 1 mln. – nemokamoms treniruotėms ir mankštoms“ (RUN 4 FFWPU / Pexels)

Nuo rytinės mankštos ar vaikų treniruotės iki miesto bėgimo ir tarptautinių varžybų – Vilnius siekia dar daugiau sporto galimybių mieste ir kad jis būtų prieinamas kuo įvairesniems gyventojams. Tam 2027-aisiais numatoma skirti 1,5 mln. eurų, o finansavimas bus skirstomas į tris kryptis: nemokamas fizinio aktyvumo veiklas, masinio dalyvavimo renginius ir profesionalų bei aukšto sportinio meistriškumo renginius.

„Miestas netampa sportiškas tik pastačius sporto aikštyną. Reikia, kad jame nuolat vyktų veiklos, treniruotės, varžybos ir renginiai. Vilniečiai mėgsta išbandyti įvairiausias sporto šakas ir kiekvienas atranda ryšį su sportu savaip. Vieniems svarbiausia – galimybė reguliariai sportuoti, kitiems – sudalyvauti miesto bėgime ar vaikų turnyre, dar kitiems – aukšto lygio varžybose. Todėl keičiame ne tik finansavimo dydį, bet ir patį požiūrį į sporto projektus – didžiausią finansavimo dalį skiriame nemokamoms fizinio aktyvumo veikloms. Taip įgyvendiname Vilniaus ambiciją suteikti kuo daugiau galimybių sportuoti visiems“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Finansavimas didėja, keičiasi ir konkurso modelis

2026 m. sporto projektams buvo numatyta 1,35 mln. eurų. 2027 m. planuojamas finansavimas siekia 1,5 mln. eurų.

Kartu atnaujinamas ir sporto projektų finansavimo modelis. 2026 m. konkurse buvo dvi veiklos sritys – fizinio aktyvumo veiklos ir sporto renginiai. 2027 m. veiklos išskiriamos į tris kryptis, todėl pareiškėjai gali teikti projektus pagal konkretesnį jų pobūdį.

Didžiausia 2027 m. numatomo 1,5 mln. eurų finansavimo dalis – 1 mln. eurų – bus skirta atviroms nemokamoms fizinio aktyvumo veikloms. Tai reguliarios mankštos, įvairių sporto šakų treniruotės, pasiruošimas rungtynėms ir kitos veiklos, prie kurių vilniečiai galės prisijungti nemokamai.

Dar 350 tūkst. eurų numatoma skirti atviriems masinio dalyvavimo renginiams, sporto klubų turnyrams ir mėgėjų sporto renginiams. Šiai kategorijai priskiriami bėgimai, ėjimai, važiavimai dviračiais, vaikų sporto turnyrai, sporto mugės ir festivaliai.

150 tūkst. eurų numatoma profesionalų ir aukšto sportinio meistriškumo renginiams, federacijų organizuojamiems renginiams, pramoginio tipo sporto renginiams, mugėms bei edukacinėms veikloms.

Kas gali teikti paraiškas?

Paraiškas gali teikti ne mažiau kaip vienus kalendorinius metus Savivaldybės teritorijoje registruoti ir sporto srityje veikiantys juridiniai asmenys. Juridinis asmuo – organizacija, įregistruota Juridinių asmenų registre, pavyzdžiui, sporto klubas, asociacija ar viešoji įstaiga; fiziniai asmenys tokiuose konkursuose paraiškų paprastai neteikia.

Pareiškėjai gali teikti po vieną paraišką kiekvienai finansuojamai veiklos sričiai. Sporto projektų veiklos turi būti pradėtos ir užbaigtos 2027 metais.

Paraiškos vertinamos pagal bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Iš viso galima surinkti 40 balų: iki 15 balų skiriama pagal bendruosius, iki 25 balų – pagal specialiuosius kriterijus. Kad projektas būtų finansuojamas, jis turi surinkti ne mažiau kaip 25 balus ir atitikti visus nustatytus bendrųjų kriterijų pereinamuosius balus. Bendrieji kriterijai dažniausiai apima projekto tikslų aiškumą ir biudžeto pagrįstumą, o specialieji – konkrečiai finansavimo krypčiai būdingus aspektus, pavyzdžiui, prieinamumą gyventojams.

Paraiškas galima teikti iki spalio 27 d. imtinai – iš viso 20 darbo dienų nuo kvietimo paskelbimo.

Visi Vilniaus miesto savivaldybės skelbiami konkursai ir jų sąlygos pateikiami portale konkursai.vilnius.lt.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.