2026 m. lapkričio 20 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Kiek judėti darbo dieną: profesorius pataria 5 minutes per valandą ir 7 tūkst. žingsnių

Kiek judėti darbo dieną: profesorius pataria 5 minutes per valandą ir 7 tūkst. žingsnių
Asociatyvi nuotrauka „Kiek judėti darbo dieną: profesorius pataria 5 minutes per valandą ir 7 tūkst. žingsnių“ (René Ranisch / Unsplash)

Sveikai maitintis, kokybiškai ilsėtis ir nepamiršti profilaktikos – savo sveikatai kasdien galime padaryti daug. Tačiau ar vien sveikų įpročių pakanka, kad galėtume jaustis ramūs dėl geros savijautos? Kaip pabrėžia Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas, yra dar viena paprasta, bet labai svarbi investicija į sveikatą – tai reguliarus fizinis aktyvumas.

Pasak profesoriaus, visų pirma būtina pabrėžti, kad tam nereikia praleisti ilgų valandų sporto salėje ar pirkti brangių treniruočių − reikšmingi tampa ir mažiausi kasdieniai pasirinkimai.

„Jei galvojate, kad judėti darbo dienos eigoje neturite laiko, nes jūs pernelyg svarbūs ir pasaulis be jūsų sustos – klystate. Bent penkias minutes per valandą verta skirti judėjimui, pavyzdžiui, pasivaikščioti, atlikti lengvą mankštą ar tiesiog pasirinkti laiptus vietoje lifto“, − sako A. Emeljanovas.

Pasak jo, būtų idealu judėjimui skirti 15 minučių per valandą, tačiau įvertinus, kad per visą darbo dieną iš aštuonių valandų dvi valandas reikėtų judėti, tai įgyvendinti daugeliu atvejų būtų sudėtinga. Todėl gali pakakti ir penkių minučių − per jas smegenys gauna daugiau deguonies ir grįžus prie darbų viską padaryti pavyks sklandžiau.

Profesorius pabrėžia – kiekvienas judesys mums svarbus. Tuo tarpu ilgas sėdėjimas gali reikšmingai prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų, hipertenzijos, diabeto, demencijos ir kitų ligų rizikos.

Ilgai sėdint lėčiau veikia raumenys ir medžiagų apykaita, todėl net trumpa pertrauka atsistoti, pasitempti ar paeiti padeda sumažinti žalą. Tam tinka paprasti sprendimai: pokalbį telefonu vesti stovint, kolegai nueiti pačiam, o ne rašyti žinutę.

Vienas iš paprasčiausių būdų judėti daugiau yra vaikščiojimas. Nors dažnai kalbama apie būtinybę per dieną nueiti bent 10 tūkst. žingsnių, https://www.instagram.com/profesorius_arunas/ atkreipia dėmesį, kad ši riba nėra būtina.

„Visiškai užtenka ir mažiau, pavyzdžiui, 7 tūkst. žingsnių per dieną, nes su jais gauname didžiulį gerą poveikį organizmui. Kartu svarbu nepamiršti jėgos ir lankstumo treniruočių. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiems žmonėms nuo 18 iki 64 m. vidutinį fizinį aktyvumą bent 150 minučių per savaitę arba didelio intensyvumo krūvį bent 75 minutes per savaitę. Nesvarbu, kurį variantą renkamės, būtina bent 2 kartus per savaitę daryti jėgos pratimus“, − komentuoja profesorius.

Vidutinio intensyvumo krūvis – tai toks, kai pagreitėja kvėpavimas, bet dar galima kalbėtis, pavyzdžiui, greitas ėjimas ar važiavimas dviračiu. Jėgos pratimai apima ne tik treniruoklius, bet ir pratimus su savo kūno svoriu, pavyzdžiui, atsispaudimus ar pritūpimus. Daugiau apie sveiką gyvenseną rasite Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

Lietuviai per dieną sėdi nuo 2,5 iki 5,5 val.

Remiantis naujausio Europos Komisijos „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, per ilgo sėdėjimo problema mūsų šalyje vis dar išlieka aktuali.

„Lietuva yra tarp daugiausiai sėdinčių ES valstybių − 46 proc. šalies gyventojų nurodė kasdien sėdintys nuo 2,5 val. iki 5,5 val. Todėl fizinis aktyvumas turėtų būti ne tik suplanuota treniruotė, bet ir natūrali kasdienių įpročių dalis, kai stengiamės daugiau judėti patys, atsisakome perteklinių kelionių automobiliu, skiriame laiko pasivaikščiojimams“, − sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.

Jis taip pat pažymi, kad iš visų ES šalių Lietuva išsiskiria kitu aspektu – tai yra, didžiausia gyventojų dalimi (61 proc.), kuri fiziniu aktyvumu nurodo užsiimantys namų aplinkoje. Tuo metu 66 proc. gyventojų Suomijoje, Slovėnijoje ir Austrijoje sportuoja ir fizine veikla užsiima būdami lauke arba gamtoje ir parkuose.

„Vertinant bendrą Europos šalių kontekstą, ir ypač lyginant su pietų valstybėmis, lietuviai yra tarp lyderių pagal fiziškai aktyviai praleidžiamą laiką nesportuojant. Kaip ir latviai, olandai, danai, 56 proc. lietuvių nesportuodami fiziškai aktyvūs būna ilgiau nei 3 valandas per savaitę. Tai didelis atotrūkis nuo, pavyzdžiui, portugalų (16 proc.) ar italų (25 proc.)“, − komentuoja A. Zinevičius.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.