2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje – Magna Charta Universitatum renginys: dalyvaus Andrius Kubilius

Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje – Magna Charta Universitatum renginys: dalyvaus Andrius Kubilius
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje – Magna Charta Universitatum renginys: dalyvaus Andrius Kubilius“ (Dom Fou / Unsplash)

Spalio 14–16 dienomis Vilniuje pirmą kartą Lietuvoje vyks jubiliejinis Didžiosios universitetų chartijos (angl. Magna Charta Universitatum) renginys. Pasaulio akademinės bendruomenės lyderiai, universitetų vadovai, aukštojo mokslo ekspertai ir studentai diskutuos apie universitetų misiją pasaulyje, patiriančiame geopolitinius ir ekonominius iššūkius, politinį spaudimą, technologijų pokyčius ir naujus visuomenės lūkesčius.

Renginį organizuoja Mykolo Romerio universitetas (MRU) kartu su Didžiosios universitetų chartijos observatorija (angl. Magna Charta Observatory). Šių metų konferencijos tema – „Daugiau nei atsparumas: universitetai kaip aktyvūs vertybėmis grindžiamų pokyčių veikėjai“ (angl. Beyond Resilience: Universities as Active Value-Driven Agents in a Changing World).

Didžioji universitetų chartija – Bolonijos universitete parengtas dokumentas, kuriame įtvirtinti akademinės laisvės ir institucinės autonomijos principai. Universitetai prie chartijos prisijungia ją pasirašydami. Daugiau apie ją galima rasti Didžiosios universitetų chartijos observatorijos svetainėje.

Programoje daug dėmesio skiriama akademinei laisvei ir institucinei autonomijai, universitetų vaidmeniui stiprinant demokratiją, saugumo iššūkiams, dirbtiniam intelektui, studentų įsitraukimui, tarptautiniam bendradarbiavimui ir klausimui, kaip aukštasis mokslas gali prisidėti kuriant visuomenės ateitį. Institucinė autonomija reiškia universiteto teisę savarankiškai spręsti dėl studijų, mokslo ir valdymo be politinio kišimosi, o akademinė laisvė – mokslininkų ir studentų teisę laisvai tirti, mokyti ir reikšti nuomonę.

Vienas ryškiausių renginio pranešėjų – Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius.

„XXI amžius – tai greičio ir „Didžiųjų sprogimų“ amžius. Dirbtinio intelekto greitis ir „Didysis sprogimas“ keičia mūsų ateitį Žemėje. Kosmoso „Didysis sprogimas“ plečia mūsų užkariavimo ribas anapus jos. Norint išsaugoti taiką Europos žemyne, mums reikia „Didžiojo sprogimo“ gynybos srityje“, – sako A. Kubilius.

Pasak jo, technologiniams ir materialiems proveržiams būtinas intelektinis pagrindas.

„Universitetai yra šio „Didžiojo intelektualinio sprogimo“ šaltinis ir lyderiai. Kartais tai pamirštame. Turime kuo greičiau suprasti – gynybos parengtyje ar kosmose nebus jokio „Didžiojo sprogimo“, jei nebus „Didžiojo sprogimo“ mūsų universitetuose“, – pabrėžia A. Kubilius.

Žiniasklaidai aktualiausios temos ir datos

Spalio 14 d. – Lietuva ir regionas: Lietuvos inovacijų aplinka, Baltijos šalių universitetų vaidmuo, Ukrainos, Moldovos ir Albanijos universitetų indėlis į šių šalių integraciją į Europos Sąjungą, demokratija ir studentų įsitraukimas.

Spalio 15 d. – pagrindinė tarptautinė konferencija MRU: politinis, ekonominis ir demografinis spaudimas universitetams, akademinės laisvės ir institucinės autonomijos apsauga, aukštojo mokslo politinio instrumentalizavimo problemos, saugumo iššūkiai, universitetų santykis su valstybe, dirbtinis intelektas ir aukštojo mokslo kokybė.

Spalio 16 d. – Vilniaus universitete vyks iškilminga Didžiosios universitetų chartijos pasirašymo ceremonija, kurios metu prie Chartijos prisijungs nauji universitetai ir Europos moterų rektorių asociacija. Ceremonijoje dalyvaus ir A. Kubilius.

Žiniasklaidos atstovai kviečiami dalyvauti renginyje, stebėti diskusijas ir kalbinti konferencijos pranešėjus.

Visa konferencijos programa ir pranešėjai: https://events.magna-charta.org/event/mcu-anniversary-2026

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.