Dirbtinis intelektas, skaitmeninis turtas ir tarpvalstybiniai mokėjimai atveria naujų galimybių finansų sektoriui, tačiau kartu suteikia nusikaltėliams įrankių plėsti sukčiavimo mastą. Todėl finansinių nusikaltimų prevencijos specialistams vis svarbiau ne tik reaguoti į naujas grėsmes, bet ir gebėti jas numatyti. Veiksminga kova su finansiniais nusikaltimais yra labai svarbi visuomenės saugumo ir pasitikėjimo ekonomika sąlyga. Tai pabrėžia finansų viceministrė Rūta Carik Vilniuje vykstančiame Pasaulinės koalicijos kovai su finansiniais nusikaltimais (GCFFC) 2026 m. metiniame aukščiausiojo lygio susitikime.
Dvi dienas daugiau kaip 100 tarptautinių organizacijų, viešojo ir privačiojo sektorių atstovų diskutavo apie tai, kaip kovoti su finansiniais nusikaltimais, kai technologijos atveria naujų galimybių ne tik finansų sektoriui, bet ir nusikaltėliams.
Pinigų plovimas – nusikalstamu būdu gautų lėšų pateikimas kaip teisėtų pajamų. Bankai ir kitos finansų įstaigos todėl gali prašyti paaiškinti didesnių ar neįprastų pinigų operacijų kilmę, o įtartinas operacijas privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
„Veiksmingos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės nėra kliūtis finansinėms inovacijoms – jos yra būtina tvarios jų plėtros sąlyga. Tačiau siekdami realių rezultatų, turime dar labiau stiprinti viešojo ir privataus sektorių bei tarptautinį bendradarbiavimą, dalytis informacija ir kartu ieškoti sprendimų, leidžiančių veiksmingai reaguoti į kintančias finansinių nusikaltimų grėsmes ir pobūdį“, – sako viceministrė R. Carik.
Pasak viceministrės, Lietuva nuosekliai stiprina nacionalinę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą, gerina institucijų koordinavimą ir prisideda prie Europos Sąjungos kovos su pinigų plovimu sistemos plėtojimo.
„Nė viena valstybė ar institucija negali viena veiksmingai kovoti su tarpvalstybiniais finansiniais nusikaltimais. Todėl būtina stiprinti tarptautines partnerystes ir pasitikėjimą, kartu pritaikant pagrįstas ir praktinių rezultatų duodančias priemones“, – pabrėžia viceministrė.
Pasak viceministrės, ne mažiau svarbu prisitaikyti prie naujų technologinių iššūkių. Dirbtinis intelektas gali padėti greičiau nustatyti įtartinas finansines operacijas, tačiau kartu tam būtina kvalifikuotų specialistų priežiūra ir patikima duomenų apsauga.
Dirbtinį intelektą sukčiai naudoja ir klastodami balsą, nuotraukas bei žinutes, todėl neįprastų prašymų pervesti pinigus verta nepriimti iš karto, o patikrinti kitu, žinomu kanalu. Apie sukčiavimą galima pranešti policijai: policija.lrv.lt.
Svarbų vaidmenį stiprinant veiklą finansinių nusikaltimų prevencijos srityje atlieka 2021 metais Vilniuje veiklą pradėjęs Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Šio centro, kurio steigėjai yra Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir komerciniai bankai, veikla padeda stiprinti specialistų kompetencijas ir diegti praktinius sprendimus. Beje, šis centras, kartu su „Go Vilnius“ ir ISM universitetu yra vienas šio renginio organizatorių.
Žvelgiant į ateitį, Lietuva šiuo metu žengia į svarbų naują etapą. Pradedame pasirengimą šeštajam MONEYVAL – Europos Tarybos ekspertų komiteto, vertinančio, kaip valstybės kovoja su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu – vertinimų etapui 2027 metais. Šis vertinimas bus svarbi galimybė pademonstruoti ne tik tai, kaip laikomės tarptautinių standartų, bet ir tai, kiek veiksmingai mūsų taikomos priemonės veikia praktikoje.
MONEYVAL periodiškai vertina, ar šalies įstatymai ir institucijų darbas atitinka tarptautinius pinigų plovimo prevencijos standartus. Vertinimo rezultatai paprastai viešinami ir veikia šalies finansų sistemos reputaciją. Daugiau apie sritį: finmin.lrv.lt.
