2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje nuo lapkričio 1 d. nebeveiks „m.Ticket“ ir „m.Parking“ – bilietus ir parkavimą perims JUDU

Vilniuje nuo lapkričio 1 d. nebeveiks „m.Ticket“ ir „m.Parking“ – bilietus ir parkavimą perims JUDU
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje nuo lapkričio 1 d. nebeveiks „m.Ticket“ ir „m.Parking“ – bilietus ir parkavimą perims JUDU“ (MART PRODUCTION / Pexels)

Oficiali miesto programėlė JUDU tapo alternatyva iki šiol naudotoms „m.Ticket“ ir „m.Parking“ programėlėms. Minėtos senosios programėlės nustos veikti lapkričio 1 d. Naujoji programėlė ne tik perkelia pagrindines ankstesnių programėlių funkcijas, bet ir jas išplečia – joje galima planuoti keliones viešuoju transportu ir dviračiais, įsigyti viešojo transporto bilietus, realiuoju laiku stebėti autobusų ir troleibusų judėjimą bei pasirūpinti automobilio parkavimu.

Skirtingiems keliavimo būdams – skirtingos galimybės

Planuojant kelionę viešuoju transportu, JUDU galima pasirinkti maršrutą, realiuoju laiku stebėti autobusų ir troleibusų judėjimą bei matyti jų atvykimo į konkrečią stotelę laiką. Programėlėje taip pat galima įsigyti ir aktyvuoti viešojo transporto bilietus – tiek sau, tiek kartu keliaujantiems keleiviams. Čia taip pat pateikiama aktuali informacija apie viešojo transporto tvarkaraščių ir eismo pokyčius.

Dviratininkams JUDU siūlo maršrutų planavimo funkciją. Planuojant kelionę žemėlapyje galima matyti, iš kokių atkarpų sudarytas pasirinktas maršrutas. Rodoma, kur kelionė vyks dviračiams skirta infrastruktūra – dviračių takais, dviračių juostomis, dviračių gatvėmis ar dviračių pervažomis, o kur teks judėti kita infrastruktūra – šaligatviu ar važiuojamąja dalimi, jei tai leidžia eismo sąlygos. Taip pat žemėlapyje pažymėtos vietos, kuriose maršrute yra laiptai. Dviračių gatvė – tai gatvė, kurioje pirmenybė teikiama dviratininkams, o automobiliai važiuoja svečiais ir turi prisitaikyti prie jų greičio.

Programėlė taip pat rodo maršruto ilgį kilometrais, numatomą kelionės laiką ir kiek procentų maršruto sudaro labiausiai kelionėms dviračiais pritaikyta infrastruktūra. Todėl planuoti kelionę paprasčiau tiek tiems, kurie dviračiu važiuoja kasdien, tiek tiems, kurie tik pradeda atrasti dviratį kaip dar vieną patogų būdą judėti mieste.

Skirta ir automobilių parkavimui

JUDU galima pasirūpinti ir automobilio parkavimu: pasirinkti reikiamą parkavimo zoną, apmokėti, pradėti ir sustabdyti parkavimą, rasti artimiausias stovėjimo vietas bei matyti informaciją apie stovėjimo aikšteles ir jų užimtumą. Taip pat galima valdyti kelių automobilių parkavimą ir gauti priminimus apie besibaigiantį parkavimo laiką.

Parkavimo zona – miesto dalis, kurioje už stovėjimą mokama pagal nustatytus tarifus. Zonos pavadinimą ir galiojančią tvarką rodo šalia važiuojamosios dalies pastatyti kelio ženklai ir informacinės lentelės, todėl prieš pradedant parkavimą verta patikrinti, kurioje zonoje paliekamas automobilis.

Už viešojo transporto ir parkavimo paslaugas galima atsiskaityti banko kortele, elektronine bankininkyste, „Apple Pay“ arba „Google Pay“. Pirkdami bilietą ar apmokėdami parkavimą, įsitikinkite, kad telefone veikia interneto ryšys, nes be jo mokėjimas gali nepavykti.

Nelaukite paskutinės dienos

„m.Ticket“ ir „m.Parking“ nuo lapkričio 1 d. nebeveiks, todėl jų naudotojai raginami naujausią programėlę atsisiųsti ir ja naudotis jau dabar, nelaukiant senųjų programėlių išjungimo.

Susiejus ankstesnę paskyrą su JUDU, programėlėje galima matyti galiojančius viešojo transporto bilietus, paslaugų naudojimo ir mokėjimo istoriją bei juos aktyvuoti.

Paskyrą galima susieti registracijos metu arba vėliau, prisijungus prie savo JUDU paskyros. Jei anksčiau „m.Ticket“ ar „m.Parking“ nenaudojote, papildomų veiksmų atlikti nereikia – pakanka susikurti paskyrą JUDU programėlėje.

Senosios programėlės nuo lapkričio 1 d. bus išjungiamos etapais. JUDU programėlę galima atsisiųsti iš „App Store“ arba „Google Play“.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.