Kaip iš tvarumo planų pereiti prie pokyčių, kuriuos galima pamatyti mieste? Atsakymo į šį klausimą VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ ieško telkdama verslą, miestą, mokslą ir bendruomenę – šiam tikslui buriamas Vilniaus klimato judėjimas.
Klimato neutralumas reiškia, kad į atmosferą išmetama tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiek jų pavyksta sumažinti arba absorbuoti. Miestuose didžiausią dalį taršos paprastai sukuria pastatų šildymas, transportas ir energijos vartojimas.
Šiai iniciatyvai skirtas verslo forumas subūrė daugiau kaip 50 verslo atstovų, tvarumo profesionalų ir ekspertų, kurie dalijosi įžvalgomis apie klimato iššūkius miestams, verslo vaidmenį juos sprendžiant ir tai, ko reikia, kad klimato ambicijos virstų konkrečiais sprendimais Vilniuje.
Renginio dalyvius pasitiko Vilniaus paukščių balsai, primenantys, kad mieste esančios sąlygos leidžia klestėti ekosistemoms. Apie 60 proc. visos Vilniaus teritorijos sudaro žaliosios erdvės, iš jų maždaug 35 proc. – miškai.
„Tikslas – kad po kelerių metų galėtume parodyti konkrečius sprendimus ir Vilniaus vietas, kurios pasikeitė todėl, kad kažkas nusprendė to imtis šiandien“, – kalboje teigė VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ direktorė Agnė Eigminienė.
Ji įsitikinusi, kad siekiant tokių pokyčių būtina suvienyti skirtingų miesto veikėjų jėgas.
„Didžiulė dalis miesto gyvenimo vyksta versle. Verslas valdo pastatus, transportą, energijos vartojimą, tiekimo grandines, kuria technologijas ir paslaugas. Ir turbūt dar svarbiau – verslas kasdien pasiekia tūkstančius darbuotojų, klientų, partnerių. Galbūt viena iš čia esančių įmonių taps pirmąja sniego gniūžte, paskui kurią pajudės ir kitos“, – sakė A. Eigminienė.
Vilniaus klimato judėjimas veiks kaip praktinė bendradarbiavimo platforma, kurioje verslai galės dalytis patirtimi, gauti ekspertinių žinių ir prisidėti prie konkrečių klimato sprendimų mieste. Judėjimu taip pat siekiama sujungti turinčius idėjų su galinčiais suteikti žinių, išteklių ar galimybių jas įgyvendinti.
„Vilniaus klimato judėjimo stiprybė bus ne vien sutelktas finansavimas. Ne mažiau svarbu sukurti bendruomenę, kuri padėtų greičiau pereiti nuo kalbų prie veiksmų“, – komentavo VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ projektų vadovė Ramunė Gvozdaitė.
Jos teigimu, klimato kaitos kontekste brangiausiai kainuoja ne pirmasis bandymas ar klaida, o delsimas.
„Projektas „NeŠYLAM“ kasmet sulaukia daugiau kaip 50 skirtingų paraiškų, tad dažniausiai trūksta ne idėjų, o galimybių jas išbandyti. Vilniaus klimato judėjimą kuriame tam, kad sujungtume tuos, kurie nori veikti, su tais, kurie gali padėti šioms idėjoms tapti realiais sprendimais. Todėl norime pradėti nuo konkrečių, įgyvendinamų sprendimų šiandien ir kartu auginti gebėjimą ateityje imtis vis didesnių pokyčių“, – sakė R. Gvozdaitė.
Visas Vilniaus klimato judėjimo narystės mokestis bus skiriamas Klimato fondui. Iš jo bus finansuojami miesto bendruomenėms skirto konkurso „NeŠYLAM“ klimatui palankūs projektai, jungiantys edukaciją ir realų rezultatą.
Bendruomenių projektai klimato srityje dažniausiai apima vietos iniciatyvas: kiemų ir skverų želdinimą, lietaus vandens surinkimą, daiktų taisymo ir dalijimosi erdves, rūšiavimo bei energijos taupymo edukaciją. Tokiuose konkursuose paraiškas paprastai gali teikti gyventojų grupės, bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos.
Prie Vilniaus klimato judėjimo kviečiamos jungtis įvairaus dydžio ir skirtinguose sektoriuose veikiančios įmonės, norinčios prisidėti prie klimato sprendimų Vilniuje – finansavimu, ekspertinėmis žiniomis, patirtimi ar kitais ištekliais. Dėl prisijungimo ir bendradarbiavimo galimybių verslai kviečiami kreiptis į VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“.
Verslo forume taip pat aptarti platesni klimato kaitos ir tvarumo iššūkiai miestams bei verslui. Klimatologinę realybę ir socioekonominį poveikį miestams pristatė Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas prof. dr. Egidijus Rimkus. Lietuvos banko valdybos patarėjas dr. Tomas Garbaravičius aptarė, kaip Lietuvos finansų sektorius gali prisidėti prie žaliosios transformacijos, o „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška dalijosi praktinėmis pamokomis ir tarptautinių tvarumo modelių pritaikymo Lietuvoje patirtimi.
Apie tai, kaip suderinti tvarumo tikslus ir verslo pelningumą, diskutavo „Baldai1“ įkūrėjas ir direktorius Pijus Makarevičius, „IKI“ tvarumo vadovas Vilius Jorudas bei „MC Mobility Consultants“ vyr. tyrėja, Vilniaus universiteto dėstytoja ir „Living Portfolios“ įkūrėja dr. Ulijona Kaklauskaitė.
