2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje filmuos naują „Merginos su drakono tatuiruote“ serialą: spalio filmavimų vietos ir eismo ribojimai

Vilniuje filmuos naują „Merginos su drakono tatuiruote“ serialą: spalio filmavimų vietos ir eismo ribojimai
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje filmuos naują „Merginos su drakono tatuiruote“ serialą: spalio filmavimų vietos ir eismo ribojimai“ (Sippakorn Yamkasikorn / Pexels)

Į Vilnių atkeliauja dar vienas garsus tarptautinis kino projektas. Sostinėje pradedamas filmuoti naujas serialas „Mergina su drakono tatuiruote“ („The Girl with the Dragon Tattoo“), sukurtas pagal visame pasaulyje išgarsėjusį Stiego Larssono romaną. Tuo pat metu Vilniuje tęsiami ir švedų serialo „10 with a Flag“ filmavimai, dėl kurių sostinės gatvės virsta 2050-ųjų Švedija.

„Mergina su drakono tatuiruote“

„Mergina su drakono tatuiruote“ – istorija, kurią jau pažįsta milijonai skaitytojų ir kino žiūrovų. Pagal pirmąją garsiosios „Millennium“ knygų serijos dalį kuriamas naujas aštuonių serijų trileris, kurio filmavimo darbai vyks ir Vilniuje. Visame pasaulyje „Millennium“ serijos knygų parduota daugiau nei 100 milijonų egzempliorių.

Serialas pasakos apie žurnalistą Mikaelį Blomkvistą ir programišę Lisbeth Salander, kurie imasi narplioti daugiau nei prieš tris dešimtmečius įvykusį paslaptingą dingimą. Harriet Vanger be žinios prapuolė nuošalioje saloje, priklausančioje vienai įtakingiausių Švedijos pramonininkų šeimų. Ieškodami atsakymų, Mikaelis ir Lisbeth vis giliau kapstosi po tamsias šeimos paslaptis, kol patys atsiduria pavojuje.

Naujojoje ekranizacijoje gerai pažįstama istorija persikelia į šių dienų pasaulį. Nors išlieka pagrindiniai veikėjai ir paslaptingo dingimo tyrimas, seriale bus nagrinėjama ir tai, kaip šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje keičiasi galios, paslapčių ir neapykantos moterims apraiškos. Aštuonių dalių serialą kuria britų kompanija „Left Bank Pictures“, žinoma dėl populiarių serialų „The Crown“ ir „Dept. Q“.

Vilnius virsta ateities Švedija

Kol vienas tarptautinis projektas tik prasideda, kito filmavimo darbai Vilniuje jau įsibėgėję. Sostinėje toliau kuriamas švedų šešių dalių serialas „10 with a Flag“, kurio istorija nukelia į 2050-uosius.

Serialo veiksmas vyksta ateities pasaulyje, kuriame po didžiulio skaitmeninio žlugimo žmonių gyvenimus lemia jų genetiniai duomenys. Visuomenė suskirstyta į griežtas klases, o kiekvieno žmogaus vieta joje priklauso nuo genetikos.

Pagrindiniai veikėjai Livia ir Isakas laukiasi kūdikio, tačiau netrukus sužino, kad jų dar negimęs vaikas laikomas tikra genetine sensacija. Džiaugsmą greitai pakeičia nerimas – kūdikio genetinėje ataskaitoje atsiranda paslaptingas įspėjimas, vadinamoji raudona vėliava. Nuo tos akimirkos pora įtraukiama į pavojingą kovą dėl savo vaiko ateities, kurioje niekuo negalima pasitikėti.

Pagrindinius vaidmenis atlieka Alva Jidesten ir Maxwellas Cunninghamas, serialą režisuoja Andersas Hazelius, o pagrindinis scenarijaus autorius – Petteris Rosenlundas. Projektą prodiusuoja Švedijos kompanija „Kärnfilm“. Serialo premjera Švedijos nacionalinio transliuotojo SVT eteryje numatyta 2027 metų rudenį.

Spalio filmavimo vietos ir laikini eismo ribojimai

Vilniaus kino biuras informuoja apie artimiausius filmavimo darbus ir numatomus laikinus eismo ribojimus. Filmavimo grupėms rezervuotose stovėjimo vietose nurodytu laiku automobilių statyti negalima, todėl verta iš anksto pasirūpinti kita vieta. Lentelėje įrašai surikiuoti pagal pradžios datą.

Data ir laikasVietaKas vyksta ir kokie ribojimai
Spalio 14 d. 15–18.30 val.Taurupės gatvė, prie aukštos įtampos elektros linijosFilmuojama, trumpam (iki 3 min.) stabdomas pėsčiųjų ir dviračių eismas. Filmavimo metu Taurupės gatvės šalikelėje įvažiuojamajame kelyje į mišką statomas techninis transportas.
Nuo spalio 15 d. 18 val. iki spalio 16 d. 18 val.Gynėjų gatvėRezervuojamos 20 automobilių stovėjimo vietų.
Spalio 16 d. 12–15 val.Šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekosFilmuojama, prireikus trumpam (iki 3 min.) ribojamas pėsčiųjų eismas.
Nuo spalio 20 d. 17 val. iki spalio 24 d. 23 val.Šalia pastato Žaliųjų Ežerų g. 37Filmuojama. Filmavimų metu naudojami imitaciniai ir dujiniai ginklai, o filmavimo techninis transportas statomas šalia minėto pastato.
Nuo spalio 20 d. 17 val. iki spalio 24 d. 23 val.Dvaro gatvėRezervuojamos 18 automobilių stovėjimo vietų.
Spalio 21 d. 14.30–17 val.Dvaro gatvės šalikelėRezervuojamos 9 automobilių stovėjimo vietos.
Spalio 22 d. 8–14.30 val.Dvaro gatvėFilmuojama. Trumpam (iki 3 min.) stabdomas pėsčiųjų ir dviračių eismas, o 8.30–14.30 val. trumpam (iki 3 min.) stabdomas ir transporto priemonių eismas.
Spalio 22 d. 9–20 val. ir spalio 24 d. 10–22 val.Dvaro gatvė, šalia pastato Žaliųjų Ežerų g. 37Statomas keltuvas.
Nuo spalio 26 d. 18 val. iki spalio 27 d. 12 val.Gegužės 3-iosios gatvė ir Lvivo gatvėRezervuojama 10 automobilių stovėjimo vietų Gegužės 3-iosios gatvėje ir 15 vietų Lvivo gatvėje.
Spalio 27 d. 7–12 val.Šalia pastato Lvivo 25Filmuojama. 8.30–11.30 val. filmavimo metu trumpam (iki 3 min.) ribojamas pėsčiųjų eismas.
Nuo spalio 30 d. 16 val. iki spalio 31 d. 23 val.Gegužės 3-iosios gatvė ir Lvivo gatvėRezervuojama 10 automobilių stovėjimo vietų Gegužės 3-iosios gatvėje ir 19 vietų Lvivo gatvėje.
Spalio 31 d. 16–23 val.Konstitucijos prospekto viešojo transporto stotelė „Europos aikštė“ šalia pastato Konstitucijos pr. 12 ir šalia esanti požeminė pėsčiųjų perėjaFilmuojama, trumpam (iki 3 min.) ribojamas pėsčiųjų eismas filmavimo teritorijoje. Filmavimo metu Konstitucijos prospekto dalyje nuo Gegužės 3-iosios iki L. Kačynskio gatvės pirmoje ir antroje eismo juostoje draudžiamas transporto (išskyrus viešojo) priemonių eismas. Naudojami imitaciniai ginklai.

Šūviai ir kaskadinės scenos

Vilniaus kino biuras atkreipia gyventojų dėmesį, kad spalio 21 d. nuo 15 iki 18 val. Verkių arklidėse (Žaliųjų Ežerų g. 37) vyks filmavimas, kurio metu bus naudojami šaunamieji ginklai su dujiniais šoviniais, todėl aplinkiniai gali girdėti šūvių garsus.

Spalio 31 d. nuo 16 iki 23 val. Konstitucijos prospekte bus filmuojamos kaskadinės scenos, kuriose dalyvaus policijos pareigūnų uniformas vilkintys aktoriai su ginklų imitacijomis. Dujiniai šoviniai ir ginklų imitacijos naudojamos filmavimui, todėl realaus pavojaus nekelia.

Gyventojų ir praeivių prašome neišsigąsti – visa tai yra filmavimo dalis. Apie šiuos filmavimus atsakingos tarnybos jau informuotos, todėl papildomai apie juos pranešti nereikia. Atsiprašome gyventojų ir miesto svečių už galimus laikinus nepatogumus.

Bendresnės informacijos apie miesto gyvenimą galima rasti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje vilnius.lt.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.