2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje aptarė NATO projektą „Renovator“: daugiau nei 120 mln. eurų Ukrainos karių reabilitacijai

Vilniuje aptarė NATO projektą „Renovator“: daugiau nei 120 mln. eurų Ukrainos karių reabilitacijai
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje aptarė NATO projektą „Renovator“: daugiau nei 120 mln. eurų Ukrainos karių reabilitacijai“ (Werner Pfennig / Pexels)

Spalio 14 d. Vilniuje Lietuvos, NATO ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai susitiko aptarti, kaip užtikrinti tinkamas sužeistų Ukrainos karių gydymo sąlygas. Lietuva, kurią atstovavo Lietuvos tarptautinių partnerysčių centras | CPVA, yra viena iš šalių, įgyvendinančių NATO projektą „Renovator“. Šio projekto, kurio biudžetas siekia daugiau nei 120 mln. eurų, tikslas – sustiprinti Ukrainos gynėjų reabilitacijos sistemą.

„Pagrindinis mūsų bendradarbiavimo rodiklis yra ne atliktų veiklų skaičius, o apčiuopiami rezultatai kariui. Kiekvienas sužeistas karys turi gauti savalaikę ir tinkamą priežiūrą, pasiekti maksimalų galimą funkcinį atsistatymą ir turėti aiškų, nuspėjamą tolimesnį reabilitacijos kelio planą. Projektas „Renovator“ gali tam suteikti praktinį pagrindą, taikant bendrus standartus, plėtojant gebėjimus ir plečiant patikrintas gerąsias praktikas“, – sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų medicinos pajėgų vadas pulkininkas Konstiantynas Humeniukas.

Dalyviai iš Ukrainos, Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Švedijos ir Latvijos aptarė, kaip galima prisidėti prie karių fizinės ir psichologinės reabilitacijos sąlygų gerinimo, kokios inovatyvios įrangos reikia Ukrainos reabilitacijos centrams bei kaip užtikrinti, jog Ukrainos medicinos įstaigos galėtų veiksmingai veikti karo metu.

„Didžiuojamės galėdami bendradarbiauti su Lietuva ir kitomis projekto „Renovator“ vadovaujančiomis šalimis. Mūsų bendra vizija – suteikti infrastruktūrą, įrangą ir mokymus, skirtus stiprinti reabilitacijos pajėgumus, reikalingus tiek Ukrainos didvyriams, kovojusiems mūšio lauke, tiek NATO sąjungininkams. Mes kartu dirbame, mokomės ir tobulėjame – ne tik remdami Ukrainą, bet ir stiprindami savo pačių kolektyvinės gynybos pajėgumus. Dalyvavimas šiame procese kartu su Lietuva yra įkvepiantis." – teigia Iryna Novakova, NATO Visapusiškos paramos paketo (angl. Comprehensive Assistance Package – CAP) Ukrainai komandos vadovė.

Ukrainos kariai gydomi Lietuvoje nuo 2014 m., o nuo 2024 m. Lietuvos tarptautinių partnerysčių centras | CPVA įgyvendina 15 mln. nacionalinę „Ukrainos sužeistųjų ir karo paveiktų asmenų reabilitacijos ir reintegracijos programą“. „Renovator“ projekto veikla yra logiška šio darbo tąsa. „Renovator“ yra pirmasis užsienyje vykdomas NATO projektas, kurio įgyvendinimas patikėtas Lietuvai.

Kas yra reabilitacija? Tai gydymo ir atsigavimo procesas po sunkių sužalojimų. Jį sudaro fizinė terapija, ergoterapija, protezavimas, psichologo pagalba ir pagalba grįžti į kasdienį gyvenimą. Karių atveju tai dažnai trunka ilgai ir reikalauja įvairių sričių specialistų bendro darbo.

„NATO ir Ukrainos mums parodytas pasitikėjimas, leidžiant prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo yra Lietuvos ilgalaikio indėlio į Ukrainos karių reabilitaciją aukščiausias įvertinimas. Tai kartu ir atsakomybė, ir galimybė mūsų kariniams bei civiliniams medicinos specialistams stiprinti bendradarbiavimą NATO lygmeniu bei mokytis iš unikalios ir, deja, itin sunkios Ukrainos karo meto patirties fizinės bei psichologinės reabilitacijos srityje“, – teigia Artūras Žarnovskis, Lietuvos tarptautinių partnerysčių centro | CPVA Ukrainos atsigavimo ir taikos programų koordinatorius.

Nors oficiali statistika nėra viešinama, Ukrainos gynėjai fronto linijoje nuolat patiria sunkių trauminių sužalojimų: galvos traumų, nudegimų, stuburo pažeidimų, taip pat klausos, regos ar galūnių sužalojimų. Šiems sužalojimams gydyti reikalinga visapusiška ir ilgalaikė medicininė bei psichologinė pagalba, nuolatinė specialistų priežiūra ir prieiga prie naujų medicinos technologijų, kurios laikui bėgant padeda kariams atsistatyti ir grįžti į civilinį gyvenimą.

Įgyvendindama projektą „Renovator“, NATO modernizuoja karinius reabilitacijos centrus, aprūpina juos būtina medicinine bei reabilitacijos įranga ir prisideda prie Ukrainos reabilitacijos specialistų profesinio tobulėjimo. Bendradarbiaujant su NATO ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės medicinos tarnybomis, siekiama sukurti tvarią ir ilgalaikę reabilitacijos sistemą. Projektą įgyvendinančios šalys laikosi aukščiausių skaidrumo ir atskaitomybės standartų.

NATO atstovybė Ukrainoje remia projekto „Renovator“ įgyvendinimą vietoje, užtikrindama koordinavimą tarp NATO, Ukrainos gynybos institucijų bei projekte dalyvaujančių šalių, siekiant sustiprinti Ukrainos karių reabilitacijos sistemą.

„Renovator“ yra antras pagal dydį projektas pagal NATO visapusiškos paramos Ukrainai paketą (angl. Comprehensive Assistance Package – CAP), finansuojamas trylikos šalių. NATO CAP yra finansavimo programa, pagal kurią NATO šalys teikia Ukrainai įvairią nekovinę paramą.

Nekovinė parama – tai pagalba, kuri nėra ginklai ar šaudmenys. Tai gali būti medicinos įranga, logistika, ryšių sistemos, mokymai ar kuras. Apie Lietuvos gynybos politiką ir paramą Ukrainai skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.