Vilniaus universitetas ekskursija

Kodėl verta leistis į ekskursiją po Vilniaus universitetą?

Vilniaus universitetas – tai ne tik viena seniausių aukštųjų mokyklų Rytų Europoje, bet ir tikras architektūros, istorijos bei kultūros lobis, slypintis pačiame miesto širdyje. Įkurtas dar 1579 metais, šis universitetas išgyveno karalių laikus, carinę priespaudą, karus ir sovietmetį – ir vis tiek stovi, didžiuojasi ir kviečia lankytojus. Ekskursija po Vilniaus universitetą yra vienas tų dalykų, kuriuos tikrai verta padaryti, net jei manote, kad universiteto kiemai jums neįdomūs. Patikėkite – čia viskas kitaip.

Daugelis vilniečių, paradoksalu, niekada rimtai neapžiūrėjo šio komplekso iš vidaus. Užeina pro šalį, žvilgteli į kiemą ir eina toliau. O turistai, atvykę iš užsienio, dažnai sako, kad tai buvo vienas įsimintiniausių dalykų per visą kelionę į Lietuvą. Taigi – jei dar nebuvote, laikas tai ištaisyti.

Ką pamatysite: kiemai, bažnyčia ir slaptosios erdvės

Vilniaus universiteto ansamblis – tai 13 skirtingų kiemų, susijungusių tarpusavyje siaurais praėjimais, laiptais ir arkomis. Kiekvienas kiemas turi savo charakterį, savo istoriją ir savo nuotaiką. Didysis kiemas – pats reprezentatyviausias, su garsiosiomis freskų galerijomis ir Šv. Jonų bažnyčia – dažniausiai ir yra pirmasis, kurį pamatysite. Bet neapsigaukite manydami, kad čia viskas ir baigiasi.

Šv. Jonų bažnyčia pati savaime yra atskira kelionė. Jos bokštas – vienas aukščiausių Vilniuje – siūlo nuostabų vaizdą į senamiestį, ir į jį galima užlipti. Tai tikrai rekomenduojama, ypač tiems, kurie dar nebuvo ant jokio Vilniaus bokšto. Vaizdas iš viršaus yra kiek kitoks nei nuo Gedimino pilies kalno – ramesnis, intymesnis, labiau „miestietiškas”.

Kiti kiemai – Sarbievijaus, Daukanto, Filosofijos – yra mažesni, bet ne mažiau įdomūs. Sarbievijaus kiemas žiemą atrodo lyg iš kito pasaulio – senas akmenų grindinys, senos sienos, beveik jokių žmonių. Filosofijos kiemas vasarą tiesiog žydi – čia auga medžiai, studentai sėdi ant suoliukų, ir viskas atrodo labai gyvenimiška, nepaisant to, kad aplinka yra kelių šimtų metų senumo.

Kaip organizuoti ekskursiją: bilietai, laikas, praktiniai dalykai

Pirmiausia – gera žinia. Vilniaus universiteto ansamblis yra atviras lankytojams, ir tai nėra sudėtinga organizuoti. Bilietai perkami universiteto informacijos centre, esančiame Universiteto gatvėje 3. Kainos nėra didelės – suaugusiems apie 5-7 eurus (kainos gali keistis, todėl prieš vykstant verta pasitikrinti oficialioje universiteto svetainėje), studentams ir moksleivams – pigiau, o mažiems vaikams – nemokama.

Ekskursijos galimos keliais formatais:

• Savarankiškas apsilankymas – gausite žemėlapį ir galėsite vaikščioti savo tempu. Tai geras variantas tiems, kurie mėgsta tyrinėti patys ir nesekti paskui grupę.
• Gido vedama ekskursija – organizuojama reguliariai, dažniausiai lietuvių ir anglų kalbomis. Gidas papasakos istorijas, kurių jūs tikrai nerasite jokiame turistiniame lankstinuke.
• Privati ekskursija – galima užsakyti iš anksto, tinka šeimoms, grupėms ar tiems, kurie nori labiau individualizuoto apsilankymo.

Rekomenduojama atvykti rytą – iki 11 valandos. Vėliau, ypač vasarą, čia pradeda rinktis turistų grupės, ir kai kuriuose kiemuose gali būti gana ankšta. Savaitgaliais irgi gali būti judru. Jei norite ramybės ir gerų nuotraukų be minios fone – ankstyvas rytas darbo dieną yra idealus laikas.

Šv. Jonų bažnyčios bokštas: kaip užlipti ir ko tikėtis

Bokštas atviras lankytojams atskiru bilietu, ir tai tikrai verta. Laiptai yra gana statūs ir siauroki – tai senas bokštas, ne modernus turistinis objektas su liftais ir plataus pločio takais. Jei turite kelius ar širdies problemų, geriau pasitarkite su gydytoju arba tiesiog apsvarstykite, ar tai jums tinka. Vaikams su tėvais – visiškai įmanoma, bet reikia budrumo.

Nuo bokšto viršaus atsiveria panorama, kurioje matysite Pilies gatvę, Gedimino pilies kalną, Katedros aikštę ir toliau – Užupį, Bernardinų sodą, net Šv. Onos bažnyčią. Geras fotoaparatas arba tiesiog šiuolaikinis telefonas čia tikrai pravers. Saulėtą dieną vaizdas yra tiesiog nuostabus – Vilniaus senasis miestas iš viršaus atrodo kaip miniatiūrinis maketas, tik tikras ir gyvas.

Vienas praktinis patarimas: jei planuojate fotografuoti, eikite į bokštą tada, kai saulė yra ne priešais jus. Rytais geriau fotografuoti vakarų pusę, vakarais – rytų. Tai elementaru, bet daug žmonių apie tai negalvoja ir gauna nuotraukas su išdegusiu dangumi.

Istorija, kurią verta žinoti prieš apsilankant

Vilniaus universitetas buvo įkurtas Stepono Batoro – tuometinio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio – iniciatyva. Jėzuitai, kuriems buvo patikėtas universiteto valdymas, čia veikė beveik du šimtus metų. Tai paaiškina, kodėl tiek daug universiteto architektūros turi tokį ryškų baroko pėdsaką – jėzuitai mėgo didingumą ir reprezentatyvumą.

XVIII amžiuje universitetas tapo vienu svarbiausių Apšvietos centrų regione. Čia dirbo astronomai, matematikai, filosofai. Universiteto observatorija – viena seniausių Rytų Europoje – veikia iki šiol ir yra atskirai verta dėmesio. Ji įsikūrusi universiteto komplekso dalyje ir taip pat prieinama lankytojams tam tikromis sąlygomis.

Po 1831 metų sukilimo carinė Rusija universitetą uždarė. Jis buvo uždarytas beveik šimtą metų – iki 1919-ųjų. Per tą laiką pastatai buvo naudojami įvairiais tikslais, kai kurie nukentėjo. Tai, ką matome dabar, yra daugiausia kruopštaus restauravimo rezultatas, trukusio dešimtmečius.

Šią istoriją žinant, vaikščiojimas po kiemus įgauna visai kitą dimensiją. Jūs ne tiesiog žiūrite į gražias sienas – jūs stovite vietoje, kur vyko svarbūs Lietuvos ir Europos istorijos įvykiai.

Vilniaus universitetas su vaikais: ar tai gera idėja?

Trumpas atsakymas – taip, bet reikia šiek tiek pasiruošti. Maži vaikai (iki 5-6 metų) gali nuobodžiauti, jei ekskursija yra ilga ir gido pasakojimas sudėtingas. Tačiau patys kiemai, akmeninis grindinys, arkos ir laiptai vaikams dažnai atrodo kaip tikras nuotykis – lyg iš pasakos ar žaidimo.

Keletas patarimų, jei vykstate su vaikais:

• Pasirinkite savarankišką apsilankymą, o ne gido ekskursiją – taip galėsite eiti savo tempu ir sustoti ten, kur vaikui įdomu.
• Papasakokite vaikui paprastą istoriją apie universitetą prieš apsilankymą – kad čia labai seni namai, kur žmonės mokėsi, kad čia buvo karaliai ir pan. Vaikai geriau supranta, ką mato, kai turi kontekstą.
• Bokštas su vyresniais vaikais (nuo 7-8 metų) – puiki idėja. Jiems tai bus tikras nuotykis.
• Paimkite užkandžių. Po ekskursijos galite eiti į Bernardinų sodą, kuris yra visai šalia – ten yra vietos pailsėti ir pasivaikščioti.

Apylinkės: ką dar pamatyti tą pačią dieną

Vilniaus universitetas yra pačiame senamiesčio centre, todėl vienos dienos programa gali būti labai turtinga. Štai keletas vietų, kurios yra pėsčiomis pasiekiamos ir puikiai papildo universiteto ekskursiją:

Pilies gatvė – pagrindinė senamiesčio arterija, vedanti nuo Katedros aikštės link universiteto. Čia gausu kavinių, suvenyrų parduotuvių ir tiesiog gražios architektūros. Verta pereiti lėtai, žiūrint į pastatus, o ne tik į parduotuvių vitrinas.

Bernardinų sodas – ramybės oazė šalia universiteto. Atnaujintas, tvarkingas, su fontanu ir gražiais takais. Puikiai tinka pailsėti po ekskursijos.

Šv. Onos bažnyčia – viena gražiausių gotikos pavyzdžių Lietuvoje. Yra visai šalia, prie Bernardinų sodo. Net jei nesate religingas, architektūra čia tikrai verta dėmesio.

Literatų gatvė – nedidelė, bet labai savita gatvė su šimtais mažų meno kūrinių ant sienų, skirtų rašytojams ir poetams. Vaikai ir suaugę vienodai mėgsta čia ieškoti įdomių detalių.

Jei turite laiko ir noro, galite tą pačią dieną užlipti ir į Gedimino pilies kalną – nuo jo atsiveria kitas Vilniaus vaizdas, ir palyginimas su universiteto bokšto panorama yra įdomus.

Kai universitetas tampa ne tik turistine vieta

Yra kažkas ypatingo tame, kad Vilniaus universitetas nėra muziejus. Čia kasdien mokosi tūkstančiai studentų. Kiemuose sėdi žmonės su nešiojamaisiais kompiuteriais, kažkas skuba į paskaitą, kažkas valgo sumuštinį ant laiptų. Ši gyvybė, susipynusi su šimtmečių istorija, yra tai, ko nerasite jokiame muziejuje.

Ekskursija po Vilniaus universitetą yra ne tik pažintis su architektūra ar istorija. Tai savotiškas priminimas, kad miestas yra gyvas organizmas, kad praeitis ir dabartis čia egzistuoja kartu, kad senos sienos nebūtinai reiškia sustingimą. Vilnius apskritai yra toks miestas – kur senas ir naujas, rimtas ir žaismingas, europietiškas ir savitas gyvena vienas šalia kito.

Jei dar niekada nebuvote Vilniaus universitete kaip lankytojas – eikite. Jei buvote, bet tai buvo seniai – grįžkite. Kiekvieną kartą pastebėsite kažką naujo. Tai yra vieta, kuri neatsiduoda iš karto, bet kuri ilgainiui tampa viena iš tų, apie kurias galvojate su šiluma.