Spalio 19 d. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Nemenčinės regioninio padalinio miškininkai surinko miške išverstas statybines atliekas, apie kurias socialiniuose tinkluose pranešė laidų vedėjas Richardas Jonaitis. Visuomenės dėmesio sulaukusi istorija atskleidžia problemą, su kuria miškininkai susiduria nuolat – Nemenčinės ir kitų šalia didžiųjų miestų esančių VMU regioninių padalinių darbuotojams svetimų šiukšlių rinkimas jau tapo kone kasdienybe.
Atliekų mažėja, tačiau jų kiekiai vis dar dideli
Apie Vilniaus rajone, ties Družilių kaimu, aptiktas atliekas R. Jonaitis paskelbė praėjusį penktadienį. Tądien iš ryto jo dėmesį patraukė į miško keliuką pasukęs krovininis automobilis. Maždaug po valandos sugrįžęs į tą pačią vietą, vyras pastebėjo, kad čia buvo išverstos statybinės atliekos. Tą pačią dieną VMU Nemenčinės padalinio miškininkai rado valstybiniame miške paliktas šiukšles – jų buvo apie 4 kub. m.
„Šiandien ši vieta jau sutvarkyta, tačiau miškininkams tai – viena iš daugelio panašių istorijų. Šalia didžiųjų miestų esančiuose miškuose nuolat aptinkama ne tik lankytojų paliktų pavienių šiukšlių, bet ir specialiai atvežtų atliekų“, – sako padalinio vadovas Giedrius Grincevičius.
Deja, sutvarkius minėtą vietą, VMU Nemenčinės regioninio padalinio miškininkai netoliese rado dar vieną šiukšlyną. Preliminariais duomenimis, jis yra panašaus dydžio kaip ir penktadienį rastasis. Gamtos teršėjai miške ir vėl atsikratė statybinėmis atliekomis.
Įvairių atliekų išmetimas miškuose Vilniaus regione išlieka viena aktualiausių problemų. Anot G. Grincevičiaus, statistika atskleidžia, kad Nemenčinės regioniniame padalinyje šiemet jau surinkta ir teisėtiems atliekų tvarkytojams priduota 36 tonos įvairių šiukšlių, iš jų net 8 tonos – pavojingos atliekos.
Pigi atliekų išvežimo paslauga gamtai kainuoja brangiai
Pasak miškininko, šį kartą rastas didelis atliekų kiekis leidžia įtarti organizuotą jų gabenimą į mišką.
„Dažnai pasitaiko, kad gyventojai sumoka už statybinių atliekų išvežimą, tačiau nesąžiningi paslaugų teikėjai jas išverčia miške, užuot perdavę teisėtiems tvarkytojams“, – pasakoja miškininkas.
Kad atliekos neatsidurtų miškuose ar kitose tam neskirtose vietose, svarbu atsakingai pasirinkti jų išvežimo paslaugos teikėją. Ypač atidžiai reikėtų vertinti pasiūlymus socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose.
Prieš užsakant paslaugą, verta išsiaiškinti, kas ją teikia, kur atliekos bus pristatytos ir ar jas priimantis tvarkytojas turi teisę tvarkyti atitinkamos rūšies atliekas. Taip pat pravartu išsisaugoti susirašinėjimą su paslaugos teikėju, užsakymo, apmokėjimo ir, jei įmanoma, atliekų perdavimo dokumentus.
Įtarimų turėtų kelti neįprastai maža kaina, nepateikiami paslaugos teikėjo duomenys, neaiški atliekų pristatymo vieta ar atsisakymas pateikti paslaugą ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus.
Atliekų vežėjai ir tvarkytojai Lietuvoje turi būti registruoti valstybės tvarkomuose registruose, todėl iš paslaugos teikėjo galima paprašyti įmonės pavadinimo ir kodo bei pasitikslinti, ar jis turi teisę vežti ar tvarkyti atitinkamas atliekas. Atliekų perdavimą paprastai patvirtina sąskaita faktūra ar kitas dokumentas, kuriame nurodyta atliekų rūšis ir kiekis.
Žaliosios, statybinės, didelių gabaritų ir kitos atliekos turi būti pristatomos į joms skirtas surinkimo vietas arba perduodamos teisę jas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams. Net ir natūralios kilmės atliekų, pavyzdžiui, šakų ar medienos, negalima palikti miške ar kitoje gamtinėje aplinkoje.
Pavojingos atliekos – tai, pavyzdžiui, dažai, tirpikliai, tepalai, akumuliatoriai ar elektronikos atliekos. Jų negalima mesti kartu su buitinėmis atliekomis, nes jos teršia gamtą ir kelia pavojų žmonių sveikatai. Statybinių ir didelių gabaritų atliekų dažnai priimama savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, o jų darbo laiką ir priimamų atliekų kiekius nustato aikštelę prižiūrintis tvarkytojas.
Nuošali miško vieta anonimiškumo negarantuoja
VMU atkreipia dėmesį, kad nuošali miško vieta neužtikrina, kad šiukšlintojai nebus atskleisti. Pažeidėjus miškininkams pavyksta nustatyti, pasitelkiant miško lankytojų informaciją ar užfiksavus juos miške įrengtomis vaizdo kameromis. Kartais svarbių užuominų palieka ir patys atliekas išmetę žmonės.
„Gyventojų pastabumas labai svarbus. Pranešimai apie miške aptiktas atliekas padeda greičiau sužinoti apie užterštas vietas, o miško lankytojų užfiksuotos detalės gali padėti nustatyti atsakingus asmenis“, – teigia G. Grincevičius.
Anot Nemenčinės regioninio padalinio vadovo, pastebėjus atliekas verčiantį žmogų, reikėtų skambinti telefonu 112. Jei saugu, pravartu užfiksuoti transporto priemonės valstybinį numerį ir įvykio vietą. Apie rastas atliekas galima pranešti artimiausiam VMU regioniniam padaliniui arba pažymėti jų vietą platformoje https://tvarkaulietuva.lt, pridėti nuotraukų ir aprašyti situaciją.
Apie Valstybinių miškų urėdijos veiklą ir regioninius padalinius galima sužinoti jos svetainėje vmu.lt.
Šiukšlės miške kelia grėsmę visai ekosistemai
Miške išmestos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį. Jos gali užteršti dirvožemį ir gruntinį vandenį, sužeisti ar pražudyti laukinius gyvūnus, didinti gaisrų tikimybę bei ilgainiui pažeisti miško ekosistemą. Pavojingiausios yra kartu su buitinėmis atliekomis paliekamos cheminės, elektroninės ar kitos pavojingos atliekos. Ilgai nesuyrančios atliekų dalelės gali patekti į aplinką ir maisto grandinę, o šiukšlių krūvos tampa palankia vieta veistis kenkėjams.
VMU pabrėžia, kad nelegaliai paliktų atliekų surinkimas ir sutvarkymas reikalauja papildomų darbuotojų laiko bei lėšų. Šie ištekliai galėtų būti skirti miškų priežiūrai, rekreacinių vietų tvarkymui ar kitoms svarbioms veikloms. Todėl būtina atliekas perduoti teisėtiems jų tvarkytojams ir nelikti abejingiems pastebėjus pažeidimus.
VMU primena, kad nelegalus atliekų išmetimas miškuose yra administracinis nusižengimas, o dideliais kiekiais ar sistemingai daroma žala aplinkai gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.
