2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus psichikos sveikatos centro naujame korpuse – keturi skyriai, beveik šimtas vietų ir reabilitacijos erdvės

Vilniaus psichikos sveikatos centro naujame korpuse – keturi skyriai, beveik šimtas vietų ir reabilitacijos erdvės
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus psichikos sveikatos centro naujame korpuse – keturi skyriai, beveik šimtas vietų ir reabilitacijos erdvės“ (Burçak Çubukçu / Pexels)

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre pacientams ir su jais dirbančiam personalui atvertos naujos erdvės. Trijų aukštų gydymo korpuse veiks keturi skyriai, įrengta beveik šimtas stacionaro vietų ir modernios erdvės psichosocialinei pacientų reabilitacijai. Naujo korpuso statyboms ir įrengimui skirta daugiau nei 15 mln. Eur.

„Ne paslaptis, kad kai kurie Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro skyriai veikė patalpose, kurios jau seniai neatitiko šiuolaikinių reikalavimų psichikos sveikatos paslaugų teikimui. Trūko ne tik erdvių individualiam užimtumui, psichologų konsultacijoms ir kitoms terapinėms veikloms, bet ir privatumo, emocinio saugumo, kitų orumui užtikrinti reikalingų aspektų.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro teikiamos paslaugos yra svarbi miesto turimos sveikatos sistemos dalis, užtikrinanti psichikos sveikatos sutrikimus patiriantiems žmonėms taip reikalingą pagalbą. Tikiu, kad šis įgyvendintas infrastruktūrinis projektas reikšmingai pagerins jų kokybę, sukurdamas žmonėms sveikimą palaikančią aplinką, orientuotą į atsigavimą ir savarankišką gyvenimą bendruomenėje“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

Nors idėja statyti naują įstaigos korpusą buvo iškelta seniai, tačiau simboliškai ji realizuota tuo metu, kai šalyje vyksta psichikos sveikatos sistemos pokyčiai. Siekiama Lietuvoje teikiamas paslaugas priartinti prie bendruomenės ir orientuoti į žmogaus teisėmis grįstą požiūrį, o tai tiesiogiai susiję ir su turima infrastruktūra, sukuriamomis sąlygomis pacientams.

Naujai atidarymas korpusas šiuo metu yra vienas moderniausių suaugusiųjų psichikos sveikatos paslaugoms skirtų statinių mūsų šalyje, kuris užtikrins pacientų poreikius atitinkančią aplinką. Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto įstaigos pastatas įsilieja į miško aplinką, užtikrinant pacientų privatumą, saugumą ir orumą, viename iš skyrių taip pat įrengtas uždaras lauko kiemelis.

Pastato interjere vyrauja ramios, žemiškos spalvos, vyresniems pacientams geriau orientuotis įstaigos erdvėse pritaikyti interjero sprendimai: gėlių vardais pavadintos palatos ir jas žymintys simboliai. Įrengiant patalpas didelis dėmesys skirtas universalaus dizaino principų taikymui, erdvės pilnai pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia. Universalus dizainas – principas, pagal kurį aplinka kuriama taip, kad ja be pagalbos galėtų naudotis kuo daugiau žmonių: ir turintys judėjimo negalią, ir vyresnio amžiaus, ir šeimos su vaikais.

„Kiekvienam psichikos sveikatos krizę išgyvenančiam žmogui ypač svarbi gydymo aplinka – jam reikia saugumo, privatumo, galimybės ramiai bendrauti su artimaisiais ir išlaikyti kuo daugiau savarankiškumo. Kurdami naująjį korpusą galvojome būtent apie šiuos poreikius – nuo jaukesnių palatų ir galimybės pabūti lauke, iki erdvių, kuriose pacientai galės ugdytis kasdienio gyvenimo įgūdžius.

Labai džiaugiuosi, kad šis pats moderniausias Lietuvoje psichikos sveikatos pastatas yra skirtas patiems sunkiausiems pacientams – sergantiems ūmiomis psichozėmis, sunkiomis depresijos formomis, pagyvenusiems žmonėms sergantiems demencijomis, delyrais. Šie žmonės dažnai yra užmirštami, stigmatizuojami, socialiai pažeidžiami, todėl ypač nusipelno orios ir komfortiškos gydymo ir sveikimo aplinkos“, – sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

Ūmi psichozė – staigi būklė, kai žmogus prarandą ryšį su tikrove, gali patirti kliedesių ar haliucinacijų. Tokiu atveju svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją, o ūmios būklės metu – skambinti bendruoju pagalbos numeriu.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro naujo korpuso statyboms ir įrengimui iš Vilniaus miesto savivaldybės ir įstaigos biudžeto skirta daugiau nei 15 mln. Eur. Statybas vykdė generalinė rangovė „Naresta“.

Modernūs sprendimai pacientų ir personalo patogumui

Naujame įstaigos korpuse įsikurs Priėmimo, Gerontopsichiatrijos, Ūmios psichiatrijos ir Psichosocialinės reabilitacijos skyriai – iš viso beveik pusšimtis palatų.

Gerontopsichiatrija – psichiatrijos šaka, tirianti ir gydanti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, demencijas ar delyrą. Psichosocialinė reabilitacija – pagalba, padedanti žmogui po ligos ar krizės atgauti kasdienio gyvenimo, bendravimo ir darbo įgūdžius.

Priežiūros, gydymo, reabilitacijos ir kasdienės veiklos erdvės suplanuotos pagal skirtingų skyrių poreikius, sudarant galimybes kuo platesniam paslaugų spektrui. Didžioji dalis skyriuose naudojamų baldų, įrangos ir kitų detalių parinkti siekiant užtikrinti pacientų ir personalo saugumą, kartu išsaugant erdvių jaukumą ir terapinę įstaigos aplinką.

Pastatas atitinka šiuolaikinį požiūrį į psichikos sveikatą ne tik savo išplanavimu, erdvėmis, bet ir jame įdiegtomis naujausiomis technologijomis.

Pavyzdžiui, pacientų ir personalo komfortą užtikrina modernus terapinis apšvietimas ir specialūs akustiniai sprendimai, gydymo, pacientų priežiūros ir reabilitacijos kokybę užtikrina griuvimo ir judesio intensyvumo davikliai bei įvairios saugumo sistemos, kontroliuojamas patekimas į patalpas.

Pacientams taip pat įrengti atskiri susitikimų su artimaisiais kambariai. Reabilitacijai skirtose erdvėse bus vykdomi muzikos, dailės terapijos ir medžio darbų užsiėmimai, fizinio aktyvumo veiklos. Šiuolaikiškoje virtuvėlėje pacientai taip pat galės ugdytis savo maisto gaminimo ir kitus kasdienio gyvenimo įgūdžius, reikalingus grįžus namo.

Komunikacijos skyrius, [email protected]

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.