2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus oro uostas rugsėjį aptarnavo 530 tūkst. keleivių – 8 proc. daugiau nei pernai

Vilniaus oro uostas rugsėjį aptarnavo 530 tūkst. keleivių – 8 proc. daugiau nei pernai
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus oro uostas rugsėjį aptarnavo 530 tūkst. keleivių – 8 proc. daugiau nei pernai“ (AirTeo | Air Travel / Pexels)

Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad rugsėjį aptarnavo daugiau nei 711 tūkst. keleivių – 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Augo ir per oro uostų tinklą gabentų krovinių apimtys – jos, palyginti su praėjusių metų rugsėju, padidėjo 18 proc. ir pasiekė beveik 2 tūkst. tonų.

„Šiemet fiksavome rekordinį vasaros laikotarpį – per tris vasaros mėnesius aptarnavome beveik 2,3 mln. keleivių ir daugiau nei 17 tūkst. skrydžių. Nors vasaros kelionių pikas jau baigėsi, rugsėjo rezultatai rodo, kad keleivių ir krovinių srautai išliko aukšti ir toliau augo“, – teigia laikinai Lietuvos oro uostų vadovės pareigas einanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.

Populiariausia rugsėjo kryptis – Kopenhaga

Didžiausias keleivių srauto augimas rugsėjį fiksuotas Vilniaus oro uoste. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, keleivių skaičius čia augo 8 proc. ir siekė 530 tūkst. Kauno oro uoste aptarnauta beveik 145 tūkst. keleivių, Palangos oro uoste – 36 tūkst.

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose rugsėjį įvykdyta 5,6 tūkst. skrydžių. Trys populiariausios reguliarios mėnesio kryptys pagal keleivių skaičių buvo: Kopenhaga, Londonas, Varšuva. Reguliarūs skrydžiai vykdomi pagal paskelbtą tvarkaraštį, o čarteriniai – konkrečiam užsakymui, todėl populiariausių krypčių sąraše paprastai skaičiuojami tik reguliarūs skrydžiai.

Sparčiai augo krovinių srautai

Rugsėjį išsiskyrė ir krovinių gabenimo augimas. Per Lietuvos oro uostus transportuota beveik 2 tūkst. tonų krovinių – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jų apimtys siekė 1,65 tūkst. tonų. Ilgesnio laikotarpio duomenys taip pat rodo nuoseklų augimą: palyginti su 2019 m., kai rugsėjį transportuota 1,53 tūkst. tonų krovinių, šiemet jų apimtys buvo 27 proc. didesnės.

G. Norvilaitė-Tautevičė pažymi, kad augantys krovinių srautai rodo didėjantį Lietuvos oro uostų infrastruktūros patrauklumą tarptautinei logistikai ir verslui, kuriam itin svarbus greitas bei patikimas prekių pristatymas.

Oro krovinius dažniausiai sudaro nedidelės apimties, bet vertingos ar skubios prekės: vaistai, elektronikos komponentai, greitai gendantys produktai ir skubios siuntos. Jos gabenamos tiek krovininiuose, tiek keleivinių reisų bagažo skyriuose.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Facebook arba Linkedin

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.