2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus apskrityje spalio 27–28 d. policija tikrins pėsčiųjų ir dviratininkų matomumą: kaip segėti atšvaitą

Vilniaus apskrityje spalio 27–28 d. policija tikrins pėsčiųjų ir dviratininkų matomumą: kaip segėti atšvaitą
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus apskrityje spalio 27–28 d. policija tikrins pėsčiųjų ir dviratininkų matomumą: kaip segėti atšvaitą“ (ClickerHappy / Pixabay)

Kelyje svarbu ne tik matyti, bet ir būti matomam. Rudenį, kai dienos trumpėja, o lietus, rūkas ir tamsa blogina matomumą, pėstieji, dviratininkai ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai tampa sunkiau pastebimi. Kartais vairuotojui gali pritrūkti vos kelių akimirkų, kad laiku pamatytų žmogų kelyje ir išvengtų nelaimės. Todėl atšvaitas, šviesą atspindintys elementai ir atsakingas elgesys gali būti lemtingi.

Siekdami užkirsti kelią nelaimėms ir skatinti atsakingą elgesį kelyje, Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai spalio 27–28 dienomis vykdys tikslinę prevencinę saugaus eismo priemonę „BŪK MATOMAS – SAUGOK GYVYBĘ!“

Tamsoje svarbi kiekviena detalė. Tamsiuoju paros metu, ypač neapšviestuose kelių ruožuose, užmiestyje ir vietovėse, kur nėra šaligatvių, eismo dalyvius pastebėti gerokai sunkiau. Situaciją dar labiau apsunkina lietus, rūkas ir šlapia kelio danga. Todėl net ir gerai pažįstamame kelyje svarbu neprarasti budrumo ir pasirūpinti, kad kiti eismo dalyviai jus pastebėtų laiku.

Spalio 27–28 dienomis Vilniaus apskrityje pareigūnai ypatingą dėmesį skirs neapšviestiems kelių ruožams, užmiesčio keliams, kaimiškosioms vietovėms, vietoms, kuriose nėra šaligatvių, taip pat neapšviestoms miestų, gyvenviečių ir sodininkų bendrijų teritorijoms.

Pareigūnai bendraus su pėsčiaisiais, dviratininkais ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojais, primins saugaus dalyvavimo eisme taisykles, paaiškins, kaip tinkamai segėti atšvaitą, ir atkreips dėmesį į kitas matomumą gerinančias priemones.

Atšvaitas – maža detalė, galinti išgelbėti gyvybę. Atšvaitas nedidelis, tačiau jo reikšmė kelyje – didžiulė. Jis padeda vairuotojams anksčiau pastebėti pėsčiąjį ir laiku sureaguoti. Tačiau svarbu ne tik turėti atšvaitą, bet ir tinkamai jį segėti. Pagal Kelių eismo taisykles pėstieji, tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui einantys keliu ar pakele už gyvenamųjų vietovių ribų, privalo dėvėti šviesą atspindinčius elementus.

Pėstieji turėtų segėti atšvaitą taip, kad jis būtų gerai matomas kitiems eismo dalyviams.
• Pakabinamą atšvaitą rekomenduojama pritvirtinti prie drabužių taip, kad jis laisvai svyruotų ir nebūtų uždengtas rankine ar kitais daiktais.
• Juostinį atšvaitą reikėtų segėti ant rankos ar kojos, geriausia – dešinėje pusėje, kad jį kuo geriau matytų atvažiuojančių transporto priemonių vairuotojai, ir neslėpti jo po drabužiais.
• Dviratininkai ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai turėtų dėvėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais ir pasirūpinti veikiančiais priekiniais bei galiniais žibintais.

Atšvaitas pats nešviečia, o atspindi automobilio žibintų šviesą, todėl jį verta segėti žemiau, ten, kur krinta artimųjų šviesų pluoštas, pavyzdžiui, ties keliais ar juosmeniu. Dviračių ir elektrinių paspirtukų žibintų baterijas patartina patikrinti prieš kiekvieną kelionę tamsoje.

Nelaukite, kol tamsa, lietus ar rūkas taps pavojingi. Atšvaitą užsidėkite dar prieš išeidami iš namų, o važiuodami dviračiu ar elektrine mikrojudumo priemone iš anksto pasirūpinkite tinkamu apšvietimu ir savo matomumu.

Pareigūnai taip pat primena, kad už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus gali būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė.

Daugiau saugaus eismo patarimų skelbia Lietuvos policija.

Būkite matomi, kad būtumėte saugūs! Atšvaitas gali atrodyti kaip menka smulkmena, kol vieną dieną netampa svarbiausia detale, padedančia išvengti nelaimės. Pasirūpinkite savimi ir priminkite tai savo artimiesiems – kelyje kiekvieno gyvybė svarbi.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.