Naujajam pėsčiųjų ir dviračių tiltui per Nerį siūloma suteikti pasaulinio garso lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės vardą. Tai būtų pirmasis tiltas sostinėje, pavadintas moters vardu. Tokiam pavadinimui pritarė Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija, įvertinusi gyventojų pateiktus pasiūlymus. Galutinį sprendimą dėl tilto pavadinimo dar turės priimti Vilniaus miesto savivaldybės taryba.
Istorinės atminties komisija – savivaldybės patariamoji institucija, vertinanti, kaip miesto viešosiose erdvėse, gatvių ir kitų objektų pavadinimuose įamžinami istoriniai įvykiai bei asmenybės. Ji teikia rekomendacijas, o sprendimą priima taryba.
„Džiaugiuosi, kad naujojo tilto vardo rinkimai sulaukė tokio didelio vilniečių susidomėjimo. Beveik 6 tūkstančiai pasiūlymų rodo, kad žmonėms rūpi ne tik tai, kaip keičiasi jų miestas, bet ir kokius vardus bei istorijas jame įamžiname. Ypač džiugu, kad didžiausio palaikymo sulaukė Marijos Gimbutienės vardas. Vilniuje pats metas atsirasti pirmajam tiltui, pavadintam moters vardu“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Vilniečiai buvo kviečiami siūlyti pavadinimą A. Goštauto ir Upės gatves sujungsiančiam tiltui. Iš viso svetainėje http://isrinkvarda.lt sulaukta beveik 6000 pasiūlymų. Ryškaus gyventojų palaikymo sulaukė Marijos Gimbutienės vardas – jis pasiūlytas 2271 kartą, tai sudaro beveik 39 proc. visų pateiktų pasiūlymų.
„Marija Gimbutienė – viena ryškiausių XX amžiaus archeologių, kurios mokslinis palikimas siekia toli už Lietuvos ribų. Ji gimė Vilniuje, tad jos vardo suteikimas naujam tiltui yra prasmingas pasirinkimas. Komisijos nuomone, tai galimybė ne tik pagerbti iškilią mokslininkę, bet ir prisidėti prie deramo moterų indėlio į Lietuvos istoriją, mokslą ir kultūrą įamžinimo viešosiose erdvėse“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė.
Vilniečiai siūlė ir istorinių asmenybių vardus, ir netikėtus pavadinimus
Antras pagal populiarumą buvo XX a. Lietuvos karininko ir diplomato Kazio Škirpos vardas – jį gyventojai pasiūlė 832 kartus. Trečioje vietoje atsidūrė išeivijos rašytojos ir žurnalistės Jūratės Statkutės de Rosales vardas, sulaukęs 415 pasiūlymų. Į populiariausių variantų penketuką taip pat pateko Medinio tilto ir prezidento Valdo Adamkaus vardai.
Tarp gyventojų pasiūlymų buvo ir daugiau žymių Lietuvos moterų vardų. Vilniečiai siūlė tiltą pavadinti prezidentės Dalios Grybauskaitės, istorinių asmenybių Emilijos Pliaterytės ir Marcelės Kubiliūtės, primatologės Birutės Galdikas, plaukikės Rūtos Meilutytės, buvusios pirmosios ponios Almos Adamkienės vardais. Neapsieita ir be šiuolaikinės popkultūros – tarp pasiūlymų atsidūrė ir atlikėjos Jessica Shy vardas.
Pasaulinio garso mokslininkė – iš Vilniaus
Marija Gimbutienė (1921–1994) – Vilniuje gimusi archeologė, antropologė, viena ryškiausių XX a. Europos priešistorės tyrinėtojų. Ji laikoma archeomitologijos – archeologiją, mitologiją, kalbotyrą ir kitus mokslus jungiančios tyrimų krypties – pradininke. Archeomitologija bando aiškinti senovės visuomenių tikėjimus ir simbolius remdamasi archeologiniais radiniais, pavyzdžiui, kasinėjimų metu rastais papuošalais, figūrėlėmis ar apeigų vietomis.
Mokslininkė tyrinėjo Europos neolito ir bronzos amžiaus kultūras, baltų priešistorę, mitologiją, suformulavo įtakingą Kurganų hipotezę apie indoeuropiečių kilmę ir sklaidą. Didžiąją profesinės karjeros dalį ji praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo Harvardo ir Kalifornijos universitetuose, išleido daugiau kaip 20 knygų. Kurganų hipotezė teigia, kad indoeuropiečių kalbos paplito iš stepių regionų, kuriuose buvo statomi kapų pilkapiai – kurganai.
2021 m. UNESCO minimų sukakčių sąraše buvo įrašytos M. Gimbutienės 100-osios gimimo metinės, taip įvertinant jos indėlį į pasaulio mokslą ir kultūrą.
Naujasis tiltas – pirmas po daugiau nei dviejų dešimtmečių
A. Goštauto ir Upės gatves sujungsiantis pėsčiųjų ir dviračių tiltas – pirmasis naujai statomas tiltas Vilniuje po daugiau nei dviejų dešimtmečių. Jis išsiskirs medine arkine konstrukcija ir taps nauja darnia jungtimi tarp abiejų Neries krantų. Tiltas pagerins susisiekimą pėsčiomis ir dviračiais tarp vakarinių sostinės rajonų, miesto centro ir Senamiesčio, taip pat prisidės prie Neries pakrančių atgaivinimo.
Šiuo metu pėsčiųjų naudojami Geležinio Vilko ir Žvėryno tiltai nėra patogūs. Geležinio Vilko tilto pėsčiųjų takas vos 1,2 m pločio, be to, čia pėsčiuosius lydi intensyvus automobilių eismas, sukeliantis triukšmą ir oro taršą. Žvėryno tiltas kiek erdvesnis, tačiau reali laisva erdvė pėstiesiems tesiekia 0,5–1 m, kai normatyvas turėtų būti bent 1,5 m. Dar prastesnė situacija – mikrojudumo priemonių naudotojams. Dviratininkams, paspirtukams ar kitiems mikrojudumo dalyviams reikalinga bent 2,5 m pločio juosta dvikrypčiam eismui, o esami tiltai tokios erdvės nesuteikia.
Mikrojudumo priemonės – tai elektriniai paspirtukai, riedlentės, vienaračiai ir kiti nedideli asmeniniai transporto įrenginiai. Dalijantis bendru taku su pėstiesiems patartina važiuoti lėčiau ir užleisti jiems kelią.
Statybos darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos, o vilniečiams jis turėtų būti atvertas 2027 m. pradžioje.
