Jau lapkritį Vilniaus gatvėse pradedame pirmuosius žiemos priežiūros darbus. Dalijamės 3 dalykais, kuriuos verta žinoti tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
🔸 Dažnai vilniečiai klausia: juk dabar lapkritis – kokia dar slidumo rizika?
Jau šiomis dienomis gatvių dangos temperatūra nukrenta iki 0 °C ar žemiau. Ypač greitai atšąla tiltai ir viadukai.
Tai palankios sąlygos formuotis plikledžiui – plonam, beveik nematomam ledo sluoksniui, kuris gali susidaryti dėl lietaus, rasos ar ore esančios drėgmės. Plikledis dažniausiai pavojingas todėl, kad vairuotojas jo nemato, o padangų sukibimas su danga staiga sumažėja.
🔸 Kai meteorologų prognozės rodo plikledžio riziką, gatvėse purškiame antiledodaros tirpalą.
Tuo metu ledo dar nėra. Tirpalas padengia dangą apsauginiu sluoksniu ir trukdo jam susidaryti.
Tačiau vilniečiai kartais nustemba: kodėl jau purškiame, jei nėra nei sniego, nei ledo?
Nes kovoti su plikledžiu daug efektyviau prieš jam susiformuojant, o ne tada, kai jis jau padengė gatvę.
Pavojingiausias plikledis yra tas, kurio nesimato. Būtent todėl imamės prevencinių veiksmų dar prieš jam atsirandant.
🔸 Kitas dažnas klausimas: kodėl po tokio purškimo danga atrodo slidesnė?
Nes sausas asfaltas tampa šiek tiek drėgnas. Tačiau svarbu lyginti ne drėgną dangą su sausu asfaltu, o drėgną dangą dabar su galimu plikledžiu po kelių valandų, jei nieko nedarytume.
Šlapioje dangoje stabdymo kelias ilgėja, todėl vairuotojams verta važiuoti mažesniu greičiu, didinti atstumą iki prieš save važiuojančio automobilio ir stabdyti bei sukti sklandžiai. Pėstiesiems patariama atsargiai žingsniuoti tiltais ir viadukais.
Taip išvengiame daug pavojingesnės situacijos.
Trumpai tariant, purškiame ne ledą, o riziką.
❗ Kol kas technikos išsiųsti į gatves dar neprireikė. Tačiau žiemos tarnyba jau budi visą parą ir yra pasirengusi išvykti vos tik plikledžio rizika taps pakankamai didelė.
Situaciją stebime 24/7, o sprendimus priimame ne iš jausmo ar tiesiog pažvelgę į gatvę – vadovaujamės duomenimis.
Juos realiu laiku gauname iš Vilniaus gatvėse įdiegtų dangos būklės daviklių ir kritulių stočių. Todėl galime operatyviai reaguoti į besikeičiančias oro sąlygas, o dar svarbiau – numatyti jas iš anksto. Dangos būklės davikliai įmontuojami į kelio dangą ir matuoja jos temperatūrą bei drėgmę, o kritulių stotys fiksuoja lietų ar sniegą.
Šiomis įžvalgomis visą žiemos sezoną dalinsimės ir su jumis https://www.facebook.com/uabgrinda – kviečiame pasekti. Kuo anksčiau žinosite apie galimą plikledį, snygį ar kitas sudėtingesnes judėjimo sąlygas, tuo lengviau pasiruošite kelionei mieste ir saugiau pasieksite jos tikslą.
