2026 m. lapkričio 6 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Kodėl Vilniaus gatvės purškiamos be sniego: antiledodaros tirpalas nuo plikledžio

Kodėl Vilniaus gatvės purškiamos be sniego: antiledodaros tirpalas nuo plikledžio
Asociatyvi nuotrauka „Kodėl Vilniaus gatvės purškiamos be sniego: antiledodaros tirpalas nuo plikledžio“ (Juan Manuel Montejano Lopez / Pexels)

Jau lapkritį Vilniaus gatvėse pradedame pirmuosius žiemos priežiūros darbus. Dalijamės 3 dalykais, kuriuos verta žinoti tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.

🔸 Dažnai vilniečiai klausia: juk dabar lapkritis – kokia dar slidumo rizika?

Jau šiomis dienomis gatvių dangos temperatūra nukrenta iki 0 °C ar žemiau. Ypač greitai atšąla tiltai ir viadukai.

Tai palankios sąlygos formuotis plikledžiui – plonam, beveik nematomam ledo sluoksniui, kuris gali susidaryti dėl lietaus, rasos ar ore esančios drėgmės. Plikledis dažniausiai pavojingas todėl, kad vairuotojas jo nemato, o padangų sukibimas su danga staiga sumažėja.

🔸 Kai meteorologų prognozės rodo plikledžio riziką, gatvėse purškiame antiledodaros tirpalą.

Tuo metu ledo dar nėra. Tirpalas padengia dangą apsauginiu sluoksniu ir trukdo jam susidaryti.

Tačiau vilniečiai kartais nustemba: kodėl jau purškiame, jei nėra nei sniego, nei ledo?

Nes kovoti su plikledžiu daug efektyviau prieš jam susiformuojant, o ne tada, kai jis jau padengė gatvę.

Pavojingiausias plikledis yra tas, kurio nesimato. Būtent todėl imamės prevencinių veiksmų dar prieš jam atsirandant.

🔸 Kitas dažnas klausimas: kodėl po tokio purškimo danga atrodo slidesnė?

Nes sausas asfaltas tampa šiek tiek drėgnas. Tačiau svarbu lyginti ne drėgną dangą su sausu asfaltu, o drėgną dangą dabar su galimu plikledžiu po kelių valandų, jei nieko nedarytume.

Šlapioje dangoje stabdymo kelias ilgėja, todėl vairuotojams verta važiuoti mažesniu greičiu, didinti atstumą iki prieš save važiuojančio automobilio ir stabdyti bei sukti sklandžiai. Pėstiesiems patariama atsargiai žingsniuoti tiltais ir viadukais.

Taip išvengiame daug pavojingesnės situacijos.

Trumpai tariant, purškiame ne ledą, o riziką.

❗ Kol kas technikos išsiųsti į gatves dar neprireikė. Tačiau žiemos tarnyba jau budi visą parą ir yra pasirengusi išvykti vos tik plikledžio rizika taps pakankamai didelė.

Situaciją stebime 24/7, o sprendimus priimame ne iš jausmo ar tiesiog pažvelgę į gatvę – vadovaujamės duomenimis.

Juos realiu laiku gauname iš Vilniaus gatvėse įdiegtų dangos būklės daviklių ir kritulių stočių. Todėl galime operatyviai reaguoti į besikeičiančias oro sąlygas, o dar svarbiau – numatyti jas iš anksto. Dangos būklės davikliai įmontuojami į kelio dangą ir matuoja jos temperatūrą bei drėgmę, o kritulių stotys fiksuoja lietų ar sniegą.

Šiomis įžvalgomis visą žiemos sezoną dalinsimės ir su jumis https://www.facebook.com/uabgrinda – kviečiame pasekti. Kuo anksčiau žinosite apie galimą plikledį, snygį ar kitas sudėtingesnes judėjimo sąlygas, tuo lengviau pasiruošite kelionei mieste ir saugiau pasieksite jos tikslą.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.