Ar intensyvus sportas visada gerina seksualinę sveikatą? Ar tikrai kiekvienam būtina nueiti 10 tūkstančių žingsnių per dieną? Ir kodėl net raumeningi, fiziškai aktyvūs vyrai ne visuomet gali pasigirti gera seksualine sveikata? Į šiuos ir kitus klausimus lapkričio 13–14 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyksiančiame tarptautiniame erotikos festivalyje „Eros 2026“ atsakys Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius Arūnas Emeljanovas.
Vieninteliame tokio pobūdžio festivalyje Baltijos šalyse žinomas fizinio aktyvumo ekspertas skaitys pranešimą „Sportas ir seksualinė sveikata“, kuriame atskleis fizinio aktyvumo ir intymaus gyvenimo sąsajas, paneigs visuomenėje įsitvirtinusius mitus ir pasidalys mokslu grįstomis rekomendacijomis.
„Tai bus pirmas kartas, kai skaitysiu pranešimą tokio pobūdžio festivalyje. Šį iššūkį priėmiau nedvejodamas, nes pats esu lankęsis renginyje ir žinau, kokia įvairiapusė jo programa. Čia galima išvysti ne tik įspūdingų šou pasirodymų, bet ir apsilankyti meno parodoje, išgirsti vertingų pranešimų apie seksualinę sveikatą, porų santykius, seksualumą. Man patinka ir tai, kad festivalis vyksta penktadienio bei šeštadienio vakarais. Tačiau svarbiausia, kad Lietuva vis drąsiau kalba apie seksą ir nebebijo garsiai domėtis seksualine sveikata“, – sako prof. A. Emeljanovas.
Raumeningas kūnas dar nereiškia geros seksualinės sveikatos
Pasak profesoriaus, fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių geros sveikatos veiksnių, tačiau kalbant apie seksualinę sveikatą svarbus ne tik judėjimas, bet ir fizinio krūvio intensyvumas, reguliarumas bei individualios organizmo galimybės.
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad kuo intensyviau žmogus sportuoja, tuo geresnė jo seksualinė sveikata. Tačiau mokslininkas pabrėžia, kad realybė gerokai sudėtingesnė.
„Neretai manoma, kad raumeningas, daug sportuojantis vyras savaime pasižymi puikia seksualine sveikata. Tačiau taip yra tikrai ne visada. Pernelyg intensyvus fizinis krūvis, nepakankamas poilsis ir organizmo alinimas gali turėti priešingą poveikį. Svarbu suprasti, kad seksualinė sveikata yra neatsiejama nuo bendros organizmo būklės“, – aiškina profesorius.
A. Emeljanovas atkreipia dėmesį ir į vieną svarbų vyrų sveikatos signalą, kurio nevalia ignoruoti – staiga atsiradusius erekcijos sutrikimus.
„Erekcijos sutrikimai kartais gali būti vienas pirmųjų širdies ir kraujagyslių ligų požymių. Jie gali pasireikšti dar prieš išryškėjant kitiems šių ligų simptomams. Todėl staiga pastebėjus tokius pokyčius nereikėtų jų ignoruoti ar tikėtis, kad viskas savaime praeis. Tai rimta priežastis kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatą“, – perspėja mokslininkas.
Erekcijai reikalinga gera kraujotaka, todėl ją gali veikti tos pačios priežastys, kurios pažeidžia kraujagysles: padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis, rūkymas, diabetas ar judėjimo stoka. Pirmiausia paprastai kreipiamasi į šeimos gydytoją, o prireikus jis nukreipia pas kardiologą, urologą ar kitą specialistą.
Moterų seksualinei sveikatai – ypatinga aerobinio aktyvumo nauda
Profesoriaus teigimu, lengvo ir vidutinio intensyvumo aerobinės treniruotės gali būti ypač naudingos moterų seksualinei sveikatai.
Aerobinės treniruotės – tai gana ilgas tolygus krūvis, kurio metu raumenys energijai gauti naudoja deguonį. Tipiški pavyzdžiai: greitas ėjimas, lengvas bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu.
Toks fizinis aktyvumas gerina kraujotaką visame organizme, įskaitant dubens sritį ir lytinius organus. Dėl to gali padidėti jautrumas seksualinei stimuliacijai, palengvėti seksualinis susijaudinimas.
Ne mažiau svarbus ir psichologinis poveikis. Reguliarus judėjimas padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką, miego kokybę ir bendrą savijautą. Visi šie veiksniai glaudžiai susiję su moterų seksualiniu potraukiu ir pasitenkinimu intymiu gyvenimu.
„Reguliarus vaikščiojimas sparčiu žingsniu, lengvas bėgimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu gali prisidėti prie geresnės seksualinės funkcijos, didesnio pasitenkinimo intymiu gyvenimu ir pozityvesnio savo kūno vertinimo. Vis dėlto svarbu suprasti, kad fizinis aktyvumas nebūtinai tiesiogiai padidina kiekvienos moters libido. Jo poveikis priklauso nuo individualios sveikatos būklės, hormoninių veiksnių, psichologinės savijautos ir fizinio krūvio intensyvumo“, – aiškina A. Emeljanovas.
10 tūkstančių žingsnių per dieną – nebūtina riba
Profesorius daug dalijasi apie judėjimo naudą žmogaus sveikatai. Anot jo, viena didžiausių problemų yra tai, kad fizinis aktyvumas neretai vis dar suvokiamas kaip intensyvus sportas, reikalaujantis daug laiko, specialaus pasirengimo ar didelių pastangų. Tačiau reikšmingos naudos sveikatai galima pasiekti ir paprastesniais, kasdieniais įpročiais.
Dar kartą profesorius sulaužo nusistovėjusį stereotipą – dešimt tūkstančių žingsnių per dieną.
Pasak profesoriaus, moksliniai tyrimai rodo, kad reikšmingą naudą sveikatai galima pasiekti ir nueinant apie 7 tūkst. žingsnių per dieną.
Tyrimų duomenimis, toks kasdienis aktyvumas, palyginti su gerokai mažesniu žingsnių skaičiumi, siejamas su maždaug 47 proc. mažesne ankstyvos mirties rizika. Taip pat nustatomos sąsajos su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių vėžio formų bei demencijos rizika.
Vis dėlto profesorius pabrėžia, kad vien vaikščiojimo visapusiškai fizinei sveikatai palaikyti nepakanka. Svarbu derinti aerobinį aktyvumą su jėgos, lankstumo ir mobilumo pratimais.
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja reguliarų vidutinio intensyvumo aerobinį aktyvumą ir kelis kartus per savaitę atliekamus jėgos pratimus. Jei yra lėtinių ligų, krūvį verta aptarti su gydytoju. Bendresnės sveikatos informacijos skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.
„Žmogaus kūnas sukurtas judėti. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas turi bėgti maratoną ar kilnoti didžiulius svorius. Svarbiausia – reguliarumas, nuoseklumas ir sveikas protas. Jeigu iki šiol nesportavote, tikrai nereikia pirmą dieną bandyti įveikti maratono ar kelti 300 kilogramų štangos. Pradėkite nuo paprasto pritūpimo, pasivaikščiojimo, nesudėtingų pratimų. Vėliau fizinį krūvį palaipsniui didinkite“, – pataria mokslininkas.
Anot jo, pradėti judėti niekada nevėlu – nesvarbu, ar žmogui 20, 40, ar 90 metų. Svarbiausia pasirinkti savo sveikatos būklę ir fizinį pasirengimą atitinkantį krūvį.
„Judėjimas naudingas ne tik raumenims ar širdžiai. Fizinis aktyvumas gerina smegenų kraujotaką, veikia neuromediatorių, tarp jų dopamino ir serotonino, sistemas, padeda gerinti nuotaiką, dėmesio koncentraciją ir emocinę savijautą. Visa tai svarbu ir mūsų gyvenimo kokybei, ir seksualinei sveikatai“, – pabrėžia profesorius.
Mokslininkas socialiniuose tinkluose – su beveik 36 tūkst. sekėjų
Prieš kelerius metus profesorius A. Emeljanovas nusprendė aktyviau dalytis mokslinėmis žiniomis socialiniuose tinkluose. Nuo vos kelių šimtų sekėjų jo auditorija išaugo iki 35,5 tūkstančio.
Mokslininkas neslepia, kad didėjantis žinomumas atvėrė naujų galimybių kalbėti apie fizinį aktyvumą, sveikatą ir naujausius mokslinius tyrimus ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir gerokai platesnei visuomenei.
Šiandien profesorius pranešimus skaito ne tik universitetuose ar mokslinėse konferencijose. Jis vis dažniau kviečiamas į verslo įmones, komunikacijos, rinkodaros, personalo valdymo ir kitų sričių renginius.
„Esu už tai, kad mokslu grįstos žinios apie sveikatą pasiektų kuo daugiau žmonių. Džiaugiuosi galėdamas kalbėti ne tik su studentais ar kolegomis mokslininkais, bet ir su IT specialistais, politikais, vadovais, švietimo, komunikacijos, rinkodaros bei personalo sričių atstovais. Dažnai kiekvienas gyvename savo profesiniame burbule, todėl šiame informacijos triukšme mus ne visada pasiekia kitų sričių žinios, nors jos gali būti itin naudingos“, – sako A. Emeljanovas.
Profesoriaus įsitikinimu, mokslininkai neturėtų apsiriboti vien akademine auditorija. Priešingai – gebėjimas sudėtingus mokslinius tyrimus paaiškinti paprastai ir suprantamai šiandien tampa vis svarbesnis.
Kodėl Lietuvos mokslininkai vis dar nedrąsiai žengia į socialinius tinklus?
Paklaustas, kodėl Lietuvoje vis dar palyginti nedaug mokslininkų, kurie būtų plačiai žinomi visuomenei ir aktyviai dalytųsi žiniomis socialiniuose tinkluose, A. Emeljanovas išskiria vieną esminį iššūkį – gebėjimą mokslo kalbą paversti suprantama kiekvienam.
„Užsienyje yra gydytojų, chirurgų ir kitų mokslo atstovų, kuriuos socialiniuose tinkluose seka milijonai žmonių. Tai reiškia, kad jų perduodamos žinios pasiekia milžinišką auditoriją. Lietuvoje mes, mokslininkai, vis dar esame gana konservatyvūs, tik mokomės prisijaukinti socialinius tinklus ir suprasti jų galimybes“, – pastebi profesorius.
Vis dėlto jis įsitikinęs, kad situacija pamažu keičiasi.
„Tikiu, kad artimiausiais metais vis daugiau Lietuvos mokslininkų išdrįs išeiti už universitetų ir konferencijų salių ribų. Mokslas neturi likti uždaras siauram specialistų ratui. Jeigu turime žinių, galinčių padėti žmonėms gyventi sveikiau ir kokybiškiau, turime ieškoti būdų, kaip tomis žiniomis dalytis. Net jeigu tam kartais tenka žengti į neįprastą erdvę, pavyzdžiui, erotikos festivalį“, – šypsosi A. Emeljanovas.
