2026 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Spektaklis „Nematomas pasaulis“ Naujajame teatre Vilniuje: spalio 17 d. 13 val., paaugliams ir jaunimui

Spektaklis „Nematomas pasaulis“ Naujajame teatre Vilniuje: spalio 17 d. 13 val., paaugliams ir jaunimui
Asociatyvi nuotrauka „Spektaklis „Nematomas pasaulis“ Naujajame teatre Vilniuje: spalio 17 d. 13 val., paaugliams ir jaunimui“ (MART PRODUCTION / Pexels)

Spalio 15-ąją minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena primena apie neregių kasdienybę ir visuomenės supratimo svarbą. Po dviejų dienų, spalio 17-ąją, 13 val., Naujajame teatre Vilniuje bus pristatomas spektaklis „Nematomas pasaulis“ (rež. Šviesa Šulc) – jautrus kūrinys paaugliams ir jaunimui apie patyčias, išankstines nuostatas, empatiją ir gebėjimą pamatyti žmogų, o ne vien jo negalią.

Baltoji lazdelė yra viena svarbiausių neregių judėjimo priemonių, o kartu ir ženklas kitiems eismo dalyviams, kad šalia yra regos negalią turintis žmogus. Sutikus žmogų su baltąja lazdele, verta elgtis ramiai ir pasiūlyti pagalbą tik tada, kai jos tikrai reikia, – pirmiausia paklausti, ar pagalba reikalinga.

Kai šalia esantis žmogus tampa nematomas

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame bendravimas vis dažniau persikelia į ekranus, vis dar susiduriame su vienišumu, patyčiomis ir socialine atskirtimi. Kartais žmogus, esantis visai šalia, lieka nepastebėtas – jo nepažįstame, neišgirstame ir nesistengiame suprasti.

Apie tai pasakoja spektaklis „Nematomas pasaulis“. Jo centre – neregys žmogus, kasdien susiduriantis su aplinkinių patyčiomis, gailesčiu ir išankstinėmis nuostatomis. Net artimiausi kaimynai pirmiausia pastebi jo negalią, tačiau ilgą laiką nepamato paties žmogaus – jo jausmų, svajonių, gebėjimų ir gerumo.

Nepaisydamas skaudžių patirčių, spektaklio veikėjas nepraranda tikėjimo žmonėmis ir gebėjimo pastebėti kitų jausmus. Jis kepa pyragus, verda arbatą, žaidžia žaidimus, susiranda draugų ir moka džiaugtis gyvenimu – kaip ir kiekvienas iš mūsų.

Jo pasaulis kitoks, tačiau ne mažiau spalvingas. Jis kupinas garsų, kvapų, prisilietimų ir netikėtumų. Tai pasaulis, kuriame nebūtina matyti akimis, kad galėtum pažinti, suprasti ir būti šalia.

Pamažu keičiasi ir aplinkiniai. Spektaklis kviečia susimąstyti, kiek dažnai mūsų požiūrį į kitą žmogų lemia išankstinės nuostatos ir kaip sunku kartais pamatyti asmenybę, kai dėmesį užgožia negalia.

Teatras, kuris kviečia pažinti ir kalbėtis

„Nematomas pasaulis“ kalba ne tik apie regėjimo negalią. Tai pasakojimas apie kiekvieno žmogaus poreikį būti priimtam, išgirstam ir suprastam. Spektaklyje nagrinėjamos patyčių, draugystės, empatijos, kitoniškumo priėmimo ir socialinės atskirties temos. Kartu žiūrovai kviečiami susimąstyti apie technologijų įtaką mūsų bendravimui ir vis rečiau patiriamą gyvą ryšį.

Svarbią vietą spektaklio meninėje kalboje užima garsas, muzika, šviesos ir tamsos santykis, judesys bei kiti jutiminiai elementai. Jie kuria savitą atmosferą ir leidžia žiūrovams pažinti kitokį pasaulio pajautimą.

Neregiai ir silpnaregiai kasdien naudojasi specialiomis technologijomis: ekrano skaitymo programomis, kurios garsu perskaito telefono ar kompiuterio turinį, Brailio displėjais bei kalbančiais įrenginiais. Brailio raštas – taškų sistema, kurią skaitoma liečiant pirštais.

Spektaklis skirtas paaugliams ir jaunimui, tačiau jo keliami klausimai aktualūs ir tėvams, mokytojams bei visiems, norintiems geriau suprasti kitą žmogų.

„Tai pažintis. Tai dar vienas tiltas.“

„Šis spektaklis skirtas paaugliams ir jaunimui pažinti neregio pasaulį. Šio spektaklio eskizai jau parodyti keliose mokyklų bendruomenėse. Sužavėjo jaunimo tikras atvirumas, nuoširdus susidomėjimas ir nustebimas, kiek daug nežinota: kokios technologijos padeda neregiams. Vaikai su begaliniu užsidegimu po spektaklio smalsavo, tyrinėjo įvairias priemones. Tai pažintis. Tai dar vienas tiltas“, – sako spektaklio režisierė Šviesa Šulc, Naujajam teatrui vadovaujanti ir teatrą kurianti jau 18 metų.

Pati režisierė yra regos negalią turinti teatro kūrėja. Todėl spektaklis gimsta ne tik iš meninės, bet ir iš asmeninės patirties – siekio kalbėti apie tai, kaip visuomenė mato žmogų su negalia ir kiek dažnai tame matyme lieka nepastebėtas pats žmogus.

„Sustokime. Atjunkime technologijas. Pamatykime.“

Spektaklyje vaidinantis Olegas Dlugovskij atkreipia dėmesį į kitą svarbią kūrinio temą – mūsų santykį su technologijomis:

„Sustokime. Atjunkime technologijas. Apsižvalgykime. Patyrinėkime. Pajauskime. Pamatykime ne tik akimis, bet ir širdimi.“

Šis kvietimas ypač aktualus jaunam žmogui, kasdien gyvenančiam tarp ekranų, pranešimų ir virtualaus bendravimo. Spektaklis skatina iš naujo atrasti tai, kas atrodo paprasta, bet tampa vis rečiau patiriama – gyvą pokalbį, dėmesį kitam žmogui, empatiją ir tikrą buvimą šalia.

Spalio 17-ąją – „Nematomas pasaulis“ Vilniuje

„Nematomas pasaulis“ bus rodomas 2026 m. spalio 17 d. 13 val. Naujajame teatre, Kamerinėje salėje, A. Jakšto g. 9, Vilniuje.

Spektaklio trukmė – apie 50 min. Spektaklis skirtas paaugliams ir jaunimui, tačiau jo keliami klausimai aktualūs ir tėvams, mokytojams bei visiems, norintiems geriau suprasti kitokį žmogaus pasaulį. Tėvams ir mokytojams, planuojantiems apsilankyti su paaugliais, gali būti naudinga po spektaklio paskatinti pokalbį apie tai, kaip bendrauti su žmonėmis, turinčiais negalią.

Spektaklio kūrybinė komanda

Režisierė: Šviesa Šulc
Scenarijaus autoriai: Šviesa Šulc, Božena Burokienė
Scenografija ir kostiumai: Edera Kutniauskytė
Kompozitorius: Laurynas Bertulis
Vaidina: Šviesa Šulc, Kevinas Bartušas, Olegas Dlugovskij, Artūras Bardzilauskas

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Apie Naująjį teatrą

Naujasis teatras Vilniuje veikia nuo 2008 metų. Teatro įkūrėja ir režisierė – Svetlana Šulc, pati turinti regėjimo negalią. Teatras siekia per profesionalų scenos meną kurti erdvę, kurioje skirtingi žmonės gali atsiskleisti, kurti ir būti matomi ne per savo negalią, o per talentą, asmenybę ir kūrybą.

Teatras kuria spektaklius vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, daug dėmesio skiria socialinėms temoms, žmogaus santykiui su kitu žmogumi, kitoniškumo priėmimui ir bendrystei. Per savo veiklos metus Naujasis teatras žiūrovams pristatė daugiau nei 20 spektaklių ir kūrybinių projektų, dalyvavo teatrų festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

Vienas iš išskirtinių teatro kūrinių – spektaklis tamsoje „Kodėl aš čia?“, kviečiantis žiūrovus kitais pojūčiais pažvelgti į neregio pasaulį. Teatro repertuare taip pat yra spektaklių vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems, nagrinėjančių skirtingas socialines ir žmogiškąsias temas.

Naujasis teatras – tai erdvė susitikti, pažinti kitą ir atrasti tai, kas mus jungia.

Bilietai: Bilietai.lt
Daugiau informacijos: Naujasisteatras.lt
Kontaktai: +370 607 70313, https://sc.bns.lt/cdn-cgi/l/email-protection#9bf2f5fdf4dbf5faeef1fae8f2e8effefaefe9fae8b5f7ef

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.